Buddizmo sutros yra svarbiausi tekstai, sudarantys Budizmo literatūrą, kurioje pateikiami Budos mokymai ir filosofija. Šie tekstai yra esminiai tiek Theravada, tiek Mahayana Budizmo tradicijose ir apima įvairias temas, tokias kaip moralė, meditacija, dorybės ir tikroji išmintis. Sutros, kaip rašytiniai dokumentai, dažnai buvo perduodamos žodžiu ir vėliau užrašytos, kad būtų išsaugotos ir perduotos ateities kartoms. Pagrindiniai … [Skaityti toliau…]
Dievas leidžia ir skatina mylėti ne tik Jį, bet ir kitus žmones, artimuosius, taip pat rodo pagarbą ir rūpestį gyvūnams, gamtai bei kūrinijai. Biblijoje mylėti Dievą ir mylėti artimą yra glaudžiai susiję. Nors Dievo meilė yra svarbiausia, ji skatina meilę ir pagarbą visai kūrinijai, nes viskas, kas yra sukurta, yra Dievo kūrinys. Meilė artimui: Meilė … [Skaityti toliau…]
Stebuklas yra reiškinys, kuris negali būti paaiškintas gamtos dėsnių arba įprastų mokslinių metodų pagalba ir yra laikomas Dievo veikimu arba dieviškosios intervencijos ženklu. Katalikų Bažnyčios kontekste stebuklai yra svarbūs etapas kandidatui tapti šventuoju, nes jie patvirtina, kad šventasis turi ypatingą dvasišką galią ir užtarimą. Štai kaip stebuklai yra suprantami ir įrodinėjami šventųjų kanonizacijos procese: 1. … [Skaityti toliau…]
„Ramajana“ yra vienas iš svarbiausių ir įtakingiausių senovės Indijos epų, kuris laikomas svarbiu hinduizmo religiniu ir kultūriniu tekstu. Jį parašė Valmiki, kuris yra laikomas pirmuoju indų epinio poezijos kūrėju. Knyga yra parašyta sanskrito kalba ir yra sudaryta iš apie 24 000 šlokų (eiliuotų strofų), suskirstytų į šešis skyrius arba Kandas. Turinys ir Struktūra „Ramajana“ pasakoja … [Skaityti toliau…]
Knyga apie gėrį gali turėti įvairias interpretacijas ir kontekstus priklausomai nuo religijos, filosofijos ar literatūros srities. Žemiau pateikiami keli pagrindiniai kontekstai, kuriuose gali būti nagrinėjamas gėris: 1. Knygos apie Gėrį Filosofiniuose ir Teologiniuose Kontekstuose a. „Knyga apie gėrį“ – Filosofinė ir Etinė Literatūra: b. Religinės Tradicijos: 2. Knygos apie Gėrį Literatūroje a. Literatūriniai Šedevrai: b. … [Skaityti toliau…]
„Dieviškoji komedija“ (ital. Divina Commedia) yra vienas iš svarbiausių ir įtakingiausių literatūros kūrinių Vakarų kultūroje, kurį parašė Dante Alighieri. Ši epopeja buvo parašyta XIV amžiaus pradžioje ir laikoma didžiausiu viduramžių literatūros šedevru. „Dieviškoji komedija“ yra išskirtinė ne tik dėl savo literatūrinės vertės, bet ir dėl jos teologinių, filosofinių ir kultūrinių įžvalgų. Knygos Turinys „Dieviškoji komedija“ … [Skaityti toliau…]
„Augustino išpažintys“ (lot. Confessiones) yra vienas iš svarbiausių ankstyvojo krikščionybės filosofinių ir teologinių tekstų. Jį parašė Šv. Augustinas iš Hipono, vienas iš reikšmingiausių krikščionių teologų ir filosofų. Ši knyga buvo parašyta apie 397-400 metus ir laikoma viena iš pirmųjų auto-biografinių ir refleksinių literatūros formų Vakarų tradicijoje. Knygos Turinys „Augustino išpažintys“ yra sudarytos iš 13 knygų, … [Skaityti toliau…]
„Šėtono knyga“ (angl. The Satanic Bible) – tai pagrindinis tekstas, skirtas Šėtonizmo religijai, kurį 1969 metais parašė Anton LaVey. LaVey buvo Šėtono bažnyčios įkūrėjas ir šis tekstas tapo pagrindiniu Šėtonizmo doktrinos vadovu. Nors „Šėtono knyga“ yra daugiausia filosofinė ir simbolinė, ji turi didelę reikšmę Šėtonizmo religijoje ir kultūroje. Knygos Turinys „Šėtono knyga“ yra suskirstyta į … [Skaityti toliau…]
Kanonas – tai oficialiai priimtų religinių tekstų rinkinys, kuris laikomas autoritetingu ir šventu tam tikroje religijoje ar denominacijoje. Žodis „kanonas“ kilęs iš graikų kalbos žodžio „kanon“, reiškiančio „matavimo lazda“ arba „standartas“. Kanonas nustato, kurie tekstai yra pripažinti kaip autoritetingi ir kurių laikomasi kaip dieviškosios atskleidimo dalis. Kanono Paskirtis 1. Autoritetas:Kanonas suteikia tekstams autoritetą religinių mokymų … [Skaityti toliau…]
Apokrifai – tai Biblijos knygos, kurios nebuvo įtrauktos į oficialų kanoninį šventųjų raštų sąrašą, pripažintą daugelyje krikščioniškų tradicijų. Šis terminas kilęs iš graikų kalbos žodžio „apokryphos“, reiškiančio „slaptas“ arba „paslėptas“. Apokrifiniai tekstai dažnai apima tiek Senojo Testamento, tiek Naujojo Testamento literatūrą, ir jie buvo parašyti įvairiais laikotarpiais, dažnai tarp pirmojo ir antrojo šimtmečių prieš Kristų … [Skaityti toliau…]