✞ Maldos.lt

Erezija yra sąvoka, naudojama apibūdinti tikėjimo ar doktrinos mokymą, kuris nukrypsta nuo oficialiai pripažinto religinio mokymo, ypač krikščionybėje. Erezijos paprastai kyla iš religinės bendruomenės vidaus, kai kuri nors grupė arba asmuo pradeda skelbti tikėjimo nuostatas, kurios nesutampa su oficialiomis Bažnyčios doktrinomis. Šios nuostatos dažnai laikomos klaidingomis ir griaunančiomis tikėjimo vientisumą. Erezijos samprata krikščionybėje: Pavyzdžiai iš … [Skaityti toliau…]

Katechezė – tai procesas, kurio metu perduodamos ir aiškinamos krikščioniškos tikėjimo tiesos ir vertybės. Tai mokymo forma, kuri siekia padėti tikintiesiems geriau suprasti ir gyventi pagal krikščioniškas normas bei vertybes. Katechezė apima ne tik tikėjimo doktrinos mokymą, bet ir dvasinį ugdymą, moralinį vadovavimą ir praktinę veiklą. Katechezės tikslai Katechezės formos ir metodai Katechezės istorija Katechezės … [Skaityti toliau…]

Bažnyčios Tėvų raštai yra svarbi ankstyvosios krikščionybės literatūra, kurią parašė krikščionių teologai, dvasininkai ir mąstytojai, žinomi kaip Bažnyčios Tėvai. Šie raštai apima pirmuosius kelis krikščionybės amžius ir turi didelę įtaką krikščioniškosios teologijos, etikos, liturgijos ir bažnyčios struktūros raidai. Kas yra Bažnyčios Tėvai? Bažnyčios Tėvais vadinami ankstyvieji krikščionių teologai, kurie gyveno ir rašė pirmuosius septynis krikščionybės … [Skaityti toliau…]

Tvirtas pašaukimas – tai gilus ir neabejotinas jausmas, kad asmuo yra kviečiamas atlikti tam tikrą gyvenimo misiją ar tarnystę, dažniausiai susijusią su religiniu įsipareigojimu. Šis pašaukimas dažnai siejamas su ypatingu dvasiniu patyrimu ar aiškia vidine įžvalga, kad žmogus turi sekti Dievo kvietimą ir vykdyti tam tikras pareigas, dažnai susijusias su kunigyste, vienuolyste ar kita dvasine … [Skaityti toliau…]

Riūkiū religija (dar žinoma kaip Riūkiū šamanizmas arba Riūkiū liaudies religija) yra tradicinė religija, praktikuojama Riūkiū salose, kurios dabar yra Okinavos prefektūros ir pietinės Japonijos dalis. Ši religija yra unikali vietinė tikėjimo sistema, kuri susiformavo Riūkiū karalystėje ir buvo stipriai įtakojama tiek Japonijos, tiek Kinijos, o taip pat budizmo ir šintoizmo elementų. Riūkiū religija daugiausia … [Skaityti toliau…]

Tlalokanas yra senovės actekų mitologijoje aprašytas rojus, skirtas sieloms, kurios mirė nuo su vandeniu susijusių priežasčių, pavyzdžiui, per paskendimą, audrą, ar nuo ligų, susijusių su vandeniu, tokių kaip raupai. Tlalokanas buvo glaudžiai susijęs su dievu Tlaloku, lietaus ir audrų dievu, kuris buvo vienas iš svarbiausių actekų panteono dievų. Pagrindinės Tlalokano savybės: Mitologinė reikšmė: Tlalokanas, kaip … [Skaityti toliau…]

Kunigystės studijos seminarijoje yra svarbus ir būtinas žingsnis vyrams, kurie jaučia pašaukimą tapti katalikų kunigais. Seminarija yra vieta, kur kandidatai į kunigus (seminaristai) gauna teologinį, dvasinį ir pastoracinį ugdymą, kuris būtinas kunigiškos tarnystės vykdymui. Šios studijos yra ne tik intelektualinis procesas, bet ir gilus dvasinis pasirengimas priimti kunigystės sakramentą bei atsakomybę tarnauti Bažnyčiai ir Dievui. … [Skaityti toliau…]

Dievo trimitas yra simbolinis Biblijos vaizdinys, naudojamas apibūdinti Dievo teismo ar svarbių įvykių paskelbimą, ypač pasaulio pabaigos kontekste. Trimitas dažnai minimas Šventajame Rašte, ypač apokaliptinėse pranašystėse, kuriose jis praneša apie didelius Dievo veiksmus, tokius kaip teismas, išganymas, prisikėlimas ar svarbių įvykių pradžia. Dažniausiai šis simbolis siejamas su Apreiškimo Jonui knyga ir kitais bibliniais tekstais, kurie … [Skaityti toliau…]

Amžini įžadai – tai galutinis įsipareigojimas vienuolinio gyvenimo kelyje, kai asmuo nusprendžia visą savo gyvenimą skirti Dievui, Bažnyčiai ir vienuolijai. Tai yra ypatingai reikšmingas žingsnis, po kurio vienuolis arba vienuolė tampa visišku vienuolyno bendruomenės nariu ir amžinai laikosi trijų pagrindinių įžadų: neturto, skaistumo ir klusnumo. Duoti amžinuosius įžadus reiškia negrįžtamai atsiduoti Dievui per vienuolinį gyvenimą. … [Skaityti toliau…]

Barucho apokalipsė (dar vadinama II Barucho knyga) yra žydų apokrifinis tekstas, kuris priklauso apokaliptinės literatūros žanrui. Ši knyga priskiriama Baruchui, pranašui ir Jeremijo raštininkui, gyvenusiam per Jeruzalės sugriovimą Babilonijos laikais (586 m. pr. Kr.). Barucho apokalipsė aprašo Dievo apreiškimus, skirtus pranašui Baruchui, apie pasaulio pabaigą, teismą, izraelitų kančias ir išganymą. Pagrindiniai Barucho apokalipsės bruožai: Pagrindinės … [Skaityti toliau…]