Įvykis, kai Dievas prailgino dieną Jozuės prašymu, yra aprašytas Jozuės knygoje Sename Testamente, ir jis laikomas stebuklu, kuriuo Dievas suteikė Izraelio kariams papildomą laiką pergalėti savo priešus. Įvykio Aprašymas: Jozuės knyga aprašo, kaip Izraelitai kovėsi su Amoritiečiais, kurie buvo užpuolę Gibeoną, miestą, su kuriuo Izraelitai buvo sudarę taikos sutartį. Dievas pažadėjo Jozuei padėti laimėti kovą, … [Skaityti toliau…]
Emanacija yra terminas, kilęs iš lotynų kalbos žodžio „emanare“, kuris reiškia „tekėti iš“ arba „sklisti“. Religinėje ir filosofinėje tradicijoje emanacija reiškia procesą, kuriuo dieviškoji esatis arba pirminė realybė natūraliai skleidžiasi į žemesnį būties lygį. Kitaip tariant, tai yra būdas, kaip aukščiausia dievybė arba pirmoji būtybė sukuria ir išlaiko pasaulį per nuolatinį savo esaties skleidimą. Emanacijos … [Skaityti toliau…]
7 dienos aplink Jericho miestą yra svarbi istorija iš Jozuės knygos Sename Testamente, kur Dievas įsakė Izraelio kariams septynias dienas žygiuoti aplink Jericho miestą, kad būtų užimtas miestas. Istorijos Aprašymas: Citatos iš Jozuės Knygos: Religinė ir Simbolinė Reikšmė: Ši istorija yra vienas iš ryškiausių pavyzdžių, kaip Dievo įsikišimas gali pakeisti istoriją ir kaip Jo pažadai … [Skaityti toliau…]
Heterodoksija yra terminas, kilęs iš graikų kalbos žodžių „ἕτερος“ (heteros), reiškiančio „kitas“ arba „skirtingas“, ir „δόξα“ (doxa), kuris reiškia „nuomonė“ arba „mokymas“. Šis žodis vartojamas apibūdinti religinius arba filosofinius mokymus, kurie nukrypsta nuo oficialiai pripažintos ortodoksijos arba pagrindinės religijos doktrinos. Religiniame kontekste heterodoksija dažnai apibrėžiama kaip tikėjimo, mokymo arba praktikos forma, kuri nesutampa su oficialia … [Skaityti toliau…]
Izraelitai galėjo sausomis kojomis pereiti Jordano upę, kaip aprašyta Jozuės knygoje Sename Testamente. Istorinė Apžvalga: Jordano upės perėjimas yra vienas iš svarbiausių įvykių, pažymintis Izraelio įžengimą į Kanaano kraštą. Šis įvykis yra aprašytas Jozuės knygoje, ir jis laikomas Dievo stebuklu, įvykdžiusiu pažadą Izraelio tautai. Įvykio Aprašymas: Citatos iš Jozuės Knygos: Religinė Reikšmė: Šis stebuklas ne … [Skaityti toliau…]
Katabasis yra terminas, kilęs iš graikų kalbos žodžio „κατάβασις“, kuris reiškia „nusileidimas“ arba „leidimasis žemyn“. Šis žodis dažnai naudojamas mitologijoje, literatūroje ir religijoje, norint apibūdinti nusileidimą į požeminius pasaulius ar dvasinį bei emocinį kritimą į tamsą. Katabasis yra priešingybė anabazei, kuri simbolizuoja kylimą aukštyn, o katabasis yra judėjimas į gilesnes, žemesnes sritis. Graikų mitologijoje katabasis … [Skaityti toliau…]
Anabasis yra terminas, kilęs iš graikų kalbos žodžio „ἀνάβασις“, kuris reiškia „kylimas aukštyn“ arba „kopimas“. Šis žodis dažniausiai naudojamas apibūdinti kelionę arba judėjimą į aukštesnes, dažnai kalnuotas vietoves. Religinėje ir dvasinėje plotmėje anabasis įgauna gilesnę prasmę – tai kelionė į dvasinį pakylėjimą arba sąmoningumo aukštumas. Graikų mitologijoje ir filosofijoje anabasis gali būti susijęs su sielos … [Skaityti toliau…]
Šchita (hebrajų kalba: שחיטה) yra žydų religinis gyvūnų skerdimo būdas, atitinkantis kašruto įstatymus. Tai ritualinis skerdimas, kurį atlieka specialiai apmokytas ir įgaliotas asmuo, vadinamas šochetu. Šchitos taisyklės yra nustatytos, siekiant užtikrinti, kad gyvūnas būtų skerdžiamas kuo humaniškiau ir greičiau, o jo mėsa atitiktų košerinius standartus. Pagrindiniai šchitos principai: Kodėl šchita yra svarbi? Šchita yra esminė … [Skaityti toliau…]
Sandoros skrynia (arba Ark of the Covenant) yra viena iš svarbiausių religinės reikšmės objektų Senojo Testamento istorijoje, ypatingai Izraelio tautos religiniame ir kultūriniame gyvenime. Kas yra Sandoros skrynia: Sandoros skrynia buvo specialiai sukurta Dievo nurodymu ir buvo laikoma Šventosios Šventųjų, vienos iš svarbiausių šventyklos dalių, centre. Jos funkcija buvo laikyti Dievo įsakymų plokšteles (Ten Commandments), … [Skaityti toliau…]
Šventoji Ostija yra pašventinta duona, naudojama Romos katalikų bažnyčios ir kai kurių kitų krikščioniškų denominacijų Eucharistijos apeigose. Ji simbolizuoja ir per konsekraciją tampa Kristaus kūnu. Per Mišias kunigas pašventina duoną ir vyną, pakartodamas Jėzaus Kristaus žodžius Paskutinės vakarienės metu: „Imkite ir valgykite: tai yra mano kūnas… Imkite ir gerkite: tai yra mano kraujas…“. Šventoji Ostija, … [Skaityti toliau…]