Įsteigtos Bernardinų vienuolyno Šv. Martyno vokiečių Romos katalikų kongregacijos prašymu 1810 m. Vilniaus dūmai paskyrus 2,6 ha sklypą. XIX a. pradžioje Vilniuje, kaip ir kituose Europos miestuose kapinės buvo uždaromos ir atidaromos už miesto. Reikėjo uždaryti ir senąsias bernardinų kapines, veikusias XV–XVIII a. tarp bernardinų bažnyčių: Šv. Pranciškaus bažnyčios, Šv. Onos bažnyčios ir Šv. Arkangelo … [Skaityti toliau…]
Antakalnio kapinės (anksčiau – Karių kapinės) – 1809 m. įkurtos Antakalnio rajone Vilniuje. Iš pradžių būta keturių atskirų kapinių. Tai buvo skirtingi plotai, kuriuose ilsėjosi pasauliečiai, kariai, našlaičiai ir Pirmojo pasaulinio karo dalyviai. Vėliau susiformavo vientisos kapinės. Čia palaidoti įvairių tautybių Antrojo pasaulinio karo kariai, Sausio 13-osios bei Medininkų tragedijos aukos, menininkai, politikai ir kiti … [Skaityti toliau…]
Vilniaus Šv. Stanislovo ir Šv. Vladislovo arkikatedra bazilika Vilniaus Šv. vyskupo Stanislovo ir Šv. Vladislovo arkikatedra bazilika (arba tiesiog Vilniaus katedra) stovi Vilniaus senamiestyje, pilių teritorijoje. Arkivyskupijos ir dekanato centras. Bažnyčioje yra Šv. Kazimero koplyčia. Prie katedros stovi varpinės bokštas (57 m aukščio). Pirmoji katedra pastatyta XIII a. viduryje. Ji buvo pereinamojo iš romaninio į … [Skaityti toliau…]
Pirmoji Šv. Onos bažnyčia minima 1390 m. Ji stovėjo Gedimino (Pilies) kalno šiaurinėje pašlaitėje ir priklausė pranciškonams. Bažnyčia XIX a. (Zygmunt Vogel (1764-1826)). Žygimanto Augusto nurodymu ji 1551 m. nugriauta, toje vietoje pastatyta Šv. Onos ir Barboros vienanavė bažnyčia. Manoma, kad jos architektas Džiovanis Činis. Bažnyčia buvo renesansinė. Po Žygimanto Augusto mirties neužbaigta, 1655 m. … [Skaityti toliau…]
Rokantiškėse (manoma, kad Vilnios kairiajame krante, prie pilies) iki 1542 m. pastatyta bažnyčia. 1588 m. jai paskirti 9 kaimai. 1621 m. bažnyčios valdos paimtos, liturginiai reikmenys perduoti Vilniaus Antakalnio bažnyčiai. 1903 m. į Naujosios Vilnios psichoneurologinės ligoninės koplyčią paskirtas kunigas. Į čia vykstančias pamaldas galėjo ateiti apylinkių gyventojai. Vilniaus generalgubernatorius 1906 m. leido statyti bažnyčią … [Skaityti toliau…]
Pavoverės dvaro savininkai Sorokos 1775 m. pastatė medinę bažnyčią. 1781 m. minima parapinė mokykla. 1851 m. bažnyčia atnaujinta, pastatyta varpinė. Klebonas Bronislovas Jaura 1967 m. bažnyčią išdažė.
Šilėnai iki 1500 m. paskirti Vilniaus kapitulai. 1725 m. pastatyta medinė bažnyčia. 1765 m. Šilėnų altarijai paskirta turto. 1855 ir 1962 m. bažnyčia atnaujinta. 1922 m. įkurta parapija. Garsėja Švč. Trejybės ir Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų atlaidais.
Bažnyčia pastatyta 1841–1844 m. pagal 1840 m. architekto Karolio Gregotovičiaus projektą. Jos fundatorius generolas Vincas Žilinskas, statytojas jo brolis Domininkas (gyveno Nedingės dvare). Bažnyčia konsekruota 1849 m., buvo Merkinės filija. 1862 m. įsteigta parapija. 1907 m. pastatyta prieglauda. Fundatoriai buvo lenkai, pamaldos laikytos lenkų kalba. Iki 1894 m. kas antrą sekmadienį per pamaldas buvo giedama … [Skaityti toliau…]
Gotikinė Vyžuonų šv. Jurgio bažnyčia, funduota 1406 metais Vilniaus kašteliono Kristino Astiko, buvo išmūryta XV a. pirmoje pusėje pagal tuo metu LDK paplitusį kvadratinio plano trinavės halės su penkiasiene apside modelį. Vyžuonų bažnyčiai 1522 m. dovanoti keli žemės sklypai. Katalikų bažnyčia minima 1553 m., tačiau jau nuo 7-ojo XVI-o amžiaus dešimtmečio visi Vyžuonų savininkai buvo … [Skaityti toliau…]
1669 m. minima Taujėnų altarija. Vėlesnė bažnyčia pastatyta 1785 m. Medinė bažnyčia 1845 m. sudegė. Taujėnų dvaro savininkas 1854 m. gavo leidimą baigti prieš 30 metų pradėtą statyti mūrinę bažnyčią. Pastatyta 1858 m.