Alsėdžiai 1421–1842 m. priklausė Žemaičių vyskupams, nuo 1465 m. – jų nuolatinė rezidencija. Apie 1465 m. pastatytas vyskupo dvaras. 1842 m. vyskupo žemės suvalstybintos. Nuo 1850 m. vyskupai Alsėdžiuose negyveno, dvaro rūmus valdžia perėmė 1857 m. Pirmosios bažnyčios (iki 1475 ir 1648 m.) buvo pastatytos Alkos kalno papėdėje. Vyskupui paprašius, Lietuvos didysis kunigaikštis Kazimieras bažnyčiai … [Skaityti toliau…]
Bažnyčia pastatyta per 4 metus Naujamiesčio klebono Rimanto Gudelio iniciatyva, pašventinta 1997 m. birželio 14 d., gedulo ir vilties dieną.
Bažnyčią 1765 m. pastatė dvarininkai Rozalija Drabišienė-Bielozaraitė ir Adomas Drabišius. 1771 m. jai dovanoti 8 valakai žemės su Gikonių ir Janonių kaimais; paskirtas kunigas. Apie 1773 m. įsteigta parapija. 1794 m. pastatyta nauja medinė bažnyčia. Paežerių seniūnas Rozalimo altarijai 1797 m. dovanojo valaką žemės. Nuo 1819 m. su pertraukomis veikė parapinė mokykla. Klebonas Titas Gedvila … [Skaityti toliau…]
Viekšnių bažnyčią XVI a. pabaigoje pasisavino evangelikai reformatai. Bažnyčiai 1626 m. dovanotas Milių kaimas. 1634 m. pastatyta nauja medinė bažnyčia. 1680 ir 1816 m. atnaujinta. 1841 m. patvirtintas inžinieriaus Keršteino mūrinės bažnyčios projektas. 1854 m. pastatyta dabartinė mūrinė bažnyčia. Altoriai perkelti iš senosios. 1915 m. birželio 14 d. vokiečių artilerija bažnyčią padegė ir sugriovė. Klebono … [Skaityti toliau…]
Į Plikių apylinkes dirbti atvykdavo nemažai katalikų. Klaipėdos dekanas išrūpino valstybės pašalpą ir 1932 m. pastatė bažnyčią.
Šančių kapinių koplyčioje XIX a. pab. – XX a. pradžioje pamaldas laikydavo Kauno kunigai. Nuo 1909 m. kas antrą sekmadienį pradėta giedoti lietuviškai. Buvęs karinis sandėlis 1919 m. pertvarkytas į bažnyčią. Šančių parapija greitai plėtėsi, todėl kunigo Mamerto Lumbės rūpesčiu 1938 m. pastatyta ir pašventinta dabartinė mūrinė bažnyčia (pagal paprastintą archit. Algirdo Šalkauskio projektą). Bažnyčios … [Skaityti toliau…]
Viešvilėje nuo XVIII a. vidurio veikė privati katalikų bažnyčia. 1863 m. privačiame name įrengta visuomeninė katalikų bažnyčia. 1992 m. buvo statoma nauja bažnyčia.
Pirmoji katalikų bažnyčia pastatyta 1515 m. Karolis ir Marija Rastauskai 1647 m. pastatė naują medinę bažnyčią. Jai 1645 m. dovanojo savo palivarką. Bažnyčią 1680 m. konsekravo pavyskupis Mikalojus Slupskis. Ji buvo Biržų parapijos filija, turėjo 5 altorius. Apie 1726–1729 m. Pabiržė tapo savarankiška parapija. 1737 m. bažnyčia buvo apleista, be grindų, bokštų, stogas begriūvantis. 1755 … [Skaityti toliau…]
Pivašiūnų žemes dvarininkas Jonas Klockis 1639 m. padovanojo Senųjų Trakų benediktinų abatijai. Vienuoliai 1648 m. pastatė medinę bažnyčią. Ji stovėjo dabartinės koplyčios vietoje. Bažnyčia kelis kartus degė. 1799 m. inventoriuje nurodyta sena, paramstyta bažnyčia. Joje buvo Dievo Motinos paveikslas ir 5 altoriai. 1825 m. bažnyčia sudegė. Tais pačiais metais Trakų dominikono Celestino Sarakos rūpesčiu ant … [Skaityti toliau…]
Dvaro koplyčia pastatyta iki 1744 m. (nuo 1767 m. filija). 1787 m. ji sudegė. 1797 m. buvo laikina lentų bažnyčia, turėjo vieną altorių. 1842–1843 m. kunigas Vincentas Jezerskis pastatė medinę, bebokštę, liaudiškos architektūros bažnyčią. 1885–1898 m. Butrimonyse nebuvo kunigo. 1899 m. kunigas Kazimieras Daukša pradėjo laikyti lietuviškas pamaldas. 1906 m. patvirtintas architekto A.Filipovičiaus-Duboviko akmenų mūro … [Skaityti toliau…]