1570 m. paskirta fundacija Plungės bažnyčios statybai. 1590 m. bažnyčia atiteko evangelikams reformatams. 1617 m. pastatyta katalikų bažnyčia, įsteigta parapinė mokykla. Be jurisdikos miestelyje, bažnyčiai dovanotas Kapsūdžių kaimas (47 valakai). 1797 m. pastatyta nauja medinė bažnyčia. Grafai Zubovai 1850 m. pastatė varpinę, 1858 m. – kapinių koplyčią. Kunigas Apolinaras Kulakauskas Plungės bažnyčioje 1863 m. perskaitė … [Skaityti toliau…]
Senovėje 2 km nuo Kriklinių, Moliūnų dvaro piliakalnyje, miškuose, stovėjo koplytėlė, į kurią vykdavo melstis ir Kriklinių žmonės. Po kiek laiko koplytėlė perkelta į Kriklinius. Retkarčiais atvykdavo iš Pumpėnų karmelitas ir laikydavo pamaldas. Pirmoji medinė bažnyčia vietos gyventojų rūpesčiu pastatyta 1781 m. Ji buvo Pumpėnų parapijos filija. XIX a. veikė parapinė mokykla. 1897 m. bažnyčia … [Skaityti toliau…]
Mažeikių Šv. Pranciškaus Asyžiečio bažnyčia – nauja katalikų bažnyčia Mažeikiuose.
Prienų seniūnas grafas Mykolas Butleris 1781 m. pradėjo statyti bažnyčią. Statybą tęsė jo įpėdinis Kazimieras Sapiega. 1783 m. bažnyčia tapo Marijampolės parapijos filija. 1823 m. Igliaukoje gyveno 2, o 1844 m. – 3 marijonai kunigai. Vėliau marijonai pasistatė dviaukštį namą. Marijonas kunigas Juozapas Gegužinskas (1821–1887) apkaltintas lankęs miške sukilėlių būrį. Už tai 1863 m. areštuotas, … [Skaityti toliau…]
Šeštokų dvaro savininkės Baldauskaitės bažnyčiai paskyrė 8 margus žemės ir namus klebonijai. 1921 m. įkurta parapija (iš dalies Krosnos ir Rudaminos parapijų kaimų). Pirmasis klebonas buvo Kajetonas Zdančius, 1921 m. grįžęs iš Žitomiro vyskupijos. Pamaldos laikytos geležinkelio stoties pastate, vėliau – klebonijos klojime. Pagal inžinieriaus J. Vitembergo projektą 1922–1924 m. pastatyta dabartinė medinė bažnyčia. Klebono … [Skaityti toliau…]
Kaltinėnų Šv. Jono Krikštytojo bažnyčia stovi Kaltinėnuose. Bažnyčia atstatyta po 1986 m. kilusio gaisro. Bažnyčioje įrengti skaitmeniniai vargonai, langus puošia vitražai, yra 500 vietų salė. Prie bažnyčios įsikūrę senelių globos namai su sveikatingumo kompleksu.
Pirmoji bažnyčia Tryškiuose pastatyta XVI a. pradžioje. Nėra tikslių duomenų, kaip ji atrodė, tačiau žinant to meto bažnyčių statymo Žemaitijoje tradicijas, galima įtarti, jog tokioje gyvenvietėje kaip Tryškiai, galėjo būti pastatyta rąstinė, nedidelė, labiau koplyčią primenanti bažnyčia. Yra aiškių duomenų, jog užėjus protestantizmo bangai, XVI a. pabaigoje tryškiu valdę didikai Šemetos tapo protestantais, išvarė katalikų … [Skaityti toliau…]
1680 m. pastatyta koplyčia. Vilniaus vaivada 1717 m. dovanojo valaką žemės. Metrikų knygos rašytos nuo 1704 m. Nauja bažnyčia pastatyta 1752 m. 1780 m. įsteigta parapinė mokykla (nuo 1915 m. – valdinė). 1780–1816 m. pastatyta mūrinė bažnyčia. Lenkimų altarista Juozapas Kukevičius apkaltintas 1831 m. sukilimo rėmimu ir metams uždarytas į Kretingos bernardinų vienuolyną. 1844 m. … [Skaityti toliau…]
Iki 1595 m. Upytėje pastatyta evangelikų reformatų bažnyčia. Ji sunyko po 1665 m., mirus paskutiniam Čičinskų giminės palikuoniui. Upytės katalikų koplyčiai 1742 m. paskelbti atlaidai. Nuo 1849 m. rašytos metrikų knygos. Klebonas Felicijonas Bytautas su parapijiečiais 1878 m. pastatė dabartinę medinę bažnyčią. 1895 m. įsigyti Kryžiaus kelio stočių paveikslai. 1927 m. stogas apdengtas skarda. 1937 … [Skaityti toliau…]
Pirmąją bažnyčią 1726 m. pastatė jėzuitai. Prie jos veikė parapinė mokykla. 1752 m. bažnyčiai paskelbti atlaidai. 1782 m. parapijoje veikė Švč. Trejybės ir Švč. Marijos Škaplierinės brolijos. Klebono F. Petrausko ir parapijiečių rūpesčiu 1848 m. pakeisti bažnyčios sienojai. Po 1891 m. klebonas Tomas Sirvydas pamaldas pradėjo laikyti lietuviškai. Bažnyčioje nuolat būta nesutarimų tarp lenkų ir … [Skaityti toliau…]