Jurgis Vidiškis 1562 m. Vidiškių filijai dovanojo 300 grašių. 1664 m. pastatyta nauja medinė bažnyčia. XVIII a. pabaigoje veikė parapinė mokykla. Iki 1840 m. bažnyčia sudegė. Vietoj jos pastatyta laikina medinė (be grindų). Šventupio ir Vidiškių savininkas, Ukmergės apskrities bajorų maršalka Anupras Koska 1844 m. pradėjo statyti mūrinę bažnyčią. Dėl lėšų stokos darbai 1849 m. … [Skaityti toliau…]
1907 m. patvirtintas A. Filipovičiaus-Duboviko naujos medinės bažnyčios projektas. 1908 m. atkurta parapija, pastatyta laikina, 1910–1913 m. – dabartinė bažnyčia (darbus prižiūrėjo inž. Bronislovas Malevskis). 1918 m. įkurtas „Ryto" draugijos skyrius, kuris rūpinosi Aukštadvaryje įsteigta progimnazija. Kunigas Kazimieras Trimonis 1937 m. pastatė parapijos namus.
Parapijiečių padedamas kunigas Vincentas Dumčius (1886–1986) 1924 m. pastatė medinę bažnyčią. 1944 metais ji sudegė, Šv. mišios buvo laikomos kitame pastate. 1963 m. ji uždaryta, 1990 metais atstatyta ir sugrąžinta katalikams.
Karsakiškio dvaro savininkai Ivaškevičiai dvare laikydavo kunigus, dažniausiai altaristas. Čia 1793–1795 m. ir 1804–1806 m. gyveno poetas, kunigas Antanas Strazdas. Ivaškevičiai 1803 m. pastatė medinę bažnyčią ir kunigui išlaikyti skyrė 40 dešimtinių žemės. Bažnyčiai sudegus, 1831 m. dvarininkas Galiofas pastatė naują medinę bažnyčią. Į Karsakiškį atvykęs finalistas Leonas Skopas 1869 m. rado bažnyčią apleistą, kiauru … [Skaityti toliau…]
1869 m. įkurta Rukų evangelikų – liuteronų parapija. 1885–1886 m. pastatyta dabartinė mūrinė bažnyčia. 1945 m. bažnyčia perduota katalikams, po nepriklausomybės atgavimo bažnyčia grąžinta evangelikams – liuteronams. 1997 metais bažnyčioje kilo gaisras, Vokietijoje gyvenantys Rukų parapijiečiai padėjo bažnyčią atstatyti.
Židikai 1614 m. dovanoti Kražių jėzuitų kolegijai. 1636-1773 m. veikė jėzuitų misija. Apie 1636 m. pastatyta medinė koplyčia. Jėzuitai bažnyčiai 1671 m. dovanojo 4 valakus žemės. Bažnyčia pastatyta 1688 m. 1792 m. įsteigta altarija. 1821 m. pastatyta dabartinė akmenų mūro bažnyčia su šiaudiniu stogu. Laikinoji bažnyčia dar stovėjo; buvo Pikelių parapijos filija. 1842 m. pastatyta … [Skaityti toliau…]
Trakų pilininkas Jurgis Radvila 1598 m. pastatė evangelikų reformatų bažnyčią. Ją 1654 m. užėmė katalikai, kuriems 1663 m. bažnyčia atiduota. Kitą katalikų bažnyčią Šventežerio dvaro valdytojas pastatė iki 1783 m. Suirusioje bažnyčioje 1823 m. uždrausta laikyti pamaldas. 1831 m. remontuota. 1863 m. patvirtintas mūrinės bažnyčios projektas. 1866 m. suvežta akmenų, bet statyti nepradėta. 1871 m. … [Skaityti toliau…]
Povilas Sapiega 1619 m. pastatė bažnyčią, jai dovanojo dešimtinę iš Metelių dvaro, Padusio kaimą (4 valakai su 6 šeimomis) ir dar 3 valakus; įkurta parapija. 1655 m. bažnyčią sudegino Rusijos kariuomenė. Vėliau pastatyta laikina maldykla. Ją retkarčiais aptarnaudavo Simno klebonas. Po 1711 m. pastatyta nauja bažnyčia. Nuo 1750 m. rašytos metrikų knygos. 1784 m. paskirtas … [Skaityti toliau…]
Margininkuose iki 1871 m. pastatyta medinė koplyčia. Joje švęsti Šv. Jurgio, Švč. Mergelės Marijos Škaplierinės ir Angelų Sargų atlaidai. 1924 m. įkurta parapija, koplyčia suremontuota, pertvarkyta į bažnyčią. Kaimo gyventojai parapijai skyrė 10 ha žemės.
Švedriškės gyventojai priklausė Kazitiškio parapijai. Lenkijai 1920 m. okupavus Vilniaus kraštą, parapijos vakarinė dalis liko be bažnyčios. Garbšių kaime įrengta laikina koplyčia. Švedriškės viensėdžio savininkė Marija Leščiauskienė 1927 m. dovanojo būsimai bažnyčiai 81,4 ha žemės su trobesiais. 1928 m. įrengta laikina koplyčia. 1929 m. paskirtas kunigas. 1933 m. pastatyta, 1934 m. įrengta dabartinė medinė bažnyčia. … [Skaityti toliau…]