Labiausiai paplitęs keltų dievybės simbolis yra dievas su ragais. Be to, daug kur keltų pasaulyje visais laikais pasitaikydavo patino simbolis, raguotų nuogų dievų su stačiu falu (vaisingumo simbolis) arba gyvačių su avino galva. Simboliai kinta nuo paprastų keverzonių iki dailaus piešinio ant Gundestrupo taurės. Keltai neįsivaizdavo gyvenimo be vandens, todėl dažnai jam aukodavo (ant akmens … [Skaityti toliau…]
Senovės graikai labai gerai pažinojo savo dievu, žinojo netgi jų šeimų istorijas ir charakterius. Dievai gyveno ant Olimpo kalno, juos valdė Dzeusas. Senovės Romos dievai žmonėms nebuvo tokie suprantami. Bet kai romėnai nukariavo Graikiją, jie perėmė ir graikų dievus, tik pavadino juos naujais vardais ir sutapatino su savais dievais. Senovės Graikijos ir Romos dievai: Arėjas … [Skaityti toliau…]
Daugiausia apie senovės Egipto dievus sužinome iš kapaviečių bei šventyklų. Jie dažniausiai vaizduojami gyvūnų galvomis ir žmonių kūnais. Daugelis Egipto dievų atstovauja gamtos pasaulio stipriosioms jėgoms. Egipto gerovė priklausė nuo kasdien patekančios saulės bei kasmet patvinstančio Nilo. Šios gamtos jėgos buvo laikomos dievais, kurias reikia maloninti ir garbinti aukomis. Be to, dievai dažnai buvo siejami … [Skaityti toliau…]
Kadangi kraštas labai kalnuotas, miestas nuo miesto astkiri, dėl to kiekvienas turi savitas dievybes, dažniausiai tai sudievintas gamtos reiškinys – saulė, mėnulis, audra ir t.t., kuriuos gyventojai garbina didžiausioje miesto šventykloje. Hetitų dievai priklausė nuo savo tarnų žmonių – kai žemę ištiko nederlius, dievai badavo, nes nebegaudavo aukų. Hetitų sostinėje, Chatušo mieste, karalius vadovavo audros … [Skaityti toliau…]
Asirus nugalėjo babiloniečiai. Jie atstatė Babiloną ir didžiąją Marduko, miesto globėjo, šventyklą. Mardukas išgarsėjo valdant Babilonijos karaliui Hamurabiui apie 1750m. pr. Kr. Pasakojama, kad Mardukas vienintelis lamėjo kovą prieš jūrą. Jis sukūrė žmogų, kad nudirbtų visus darbus, kurių nemėgo dievai. Nugalėję Babiloną, persai išlaikė vietos religiją, ir ji ruseno dar keliuose centruose iki I a. … [Skaityti toliau…]
Asirų karaliai stengėsi mėgdžioti babiloniečius, kurių kultūra buvo daug senenė. Jie garbino tuos pačius dievus, tik svarbiausias jų, tapatinamas su Eniliu, buvo Ašūras, dievas, kurio vardu buvo vadinamas kraštas. Šio dievo pagalba bei jo garbei, asirai kovodavo ir užgrobdavo kitus valstybes. Nukariavę kraštą, asirai nesikišdavo į vietos religiją, jei žmonės būdavo nuolankūs – leisdavo laikytis … [Skaityti toliau…]
Akadai savo dievus sutapatino su šumerų dievais. Taip Anus buvo sutapadintas su Eliu, svarbiausiuoju dievu; Inana su Štar; Enkis su Ea; saulė ir mėnulis tapo Šamašu ir Sinu. Sargono dinastija neatsilaikė prieš užpuolikus iš kalnų, tada Ūre iškilo nauja karalių dinastija. Ten jie mėnulio dievui pastatė šventyklą – bokštą zikuratą. Žmogaus gyvenimas buvo visiškoje dievų … [Skaityti toliau…]
Teoriškai neįmanoma tiksliai nustatyti, kokie ypatumai priklauso grynai šumerams. Uruke, mieste, gyvavusiame apie 3000m. pr. Kr., buvo dvi svarbiausios šventyklos. Viena – aukščiausiam dievui, dangaus valdovui Anui, o kita Inanai, didžiajai Motinai, vaisingaumo, meilės ir karo deivei. Šioms šventykloms vadovavo žyniai. Jie turėjo labai didelę įtaką miesto gyvenimui, kartais vyriausias žynys kartu būdavo ir miesto … [Skaityti toliau…]
Majai (300 – 900m. pr. Kr.) Majų religija buvo ir tebėra žmogaus ir dievų susitarimas. Dievai padėdavo žmogui dirbti, aprūpindavo maistu. Malda, aukomis būdavo prašoma materialinių gėrybių, pavyzdžiui, lietaus, kad augtų pasėliai. Dažniausiai aukodavo savą kraują arba žmones (gyvam besant išplėšdavo širdį) bei gvulius, maisto produktus. Prieš šventes reikėdavo susilaikyti nuo lytinių santykių, pasninkauti, atlikti … [Skaityti toliau…]
Religijos priešistorė apima laiką nuo žmonijos pradžios prieš 2-3 mln. metų maždaug iki III tūkstantmečio pr. Kr. Religinė patirtis buvo perduodama žodžiu (prietarais, mitais) ibei mėgdžiojamaisiais veiksmais (ritualais). Daugeliui to meto visuomenių plėtotis sudėtingam religiniam mąstymui neleido kova už būvį, todėl ikirašytinės ir rašytinės religijos skiriasi tuo, jog pirmosios organizuotos remiantis medžiotojų, maisto ieškotojų, žvejų, … [Skaityti toliau…]