1554 m. pastatyta bažnyčia. Jai paskirta 6 valakai žemės. Dvarininkas Jonas Vyšniauskas 1623 m. įkūrė altariją. 1643 m. įsteigtas dominikonų vienuolynas, pastatyta bažnyčia. 1646 m. minima parapinė mokykla, prieglauda. 1673 m. dominikonų vienuolynui paskirti Alksnėnų ir Starkų kaimai. Sudegus parapinei bažnyčiai, nauja pastatyta apie 1696 m. Iki 1783 m. pastatyta nauja mūrinė dominikonų bažnyčia. 1785–1819 … [Skaityti toliau…]
Pajevonyje 1586 m. pastatytai bažnyčiai skirta 9 valakai žemės. 1600 m. dar duota 12. Iš jų sudarytas Salicininkų dvarelis, kurį iki 1797 m. valdė klebonas. 1674 m. minima apleista medinė bažnyčia. 1736 m. pastatyta nauja. XVIII a. pabaigoje veikė parapinė mokykla. 1842 m. pastatyta šiaudais dengta mūrinė bažnyčia. 1875 m. pristatytos 2 koplyčios ir frontonas … [Skaityti toliau…]
Vladislovas Tiškevičius ir Lentvario apylinkių gyventojai 1897 m. prašė valdžios leidimo statyti bažnyčią. Šis ir kiti 1904 m. prašymai atmesti. 1905 m. leidimas gautas, įrengta laikina bažnyčia. 1908 m. įkurta parapija. 1910 m. patvirtintas inžinieriaus Aleksandro Antonovičiaus mūrinės bažnyčios projektas. 1926 m. pastatyta dabartinė bažnyčia. Klebono Kazimiero Kulako rūpesčiu bažnyčią 1943 m. restauravo inžinierius Br. … [Skaityti toliau…]
Pirmoji bažnyčia Tauragėje pastatyta 1507 m. Prie jos įkurta mokykla (pirmoji Žemaitijoje). K. Šemeta apie 1566–1569 m. nusavino Tauragės bažnyčios turtus. XVI a. pabaigoje katalikų bažnyčia nuolatinio kunigo neturėjo. Po 1633 m. vyskupas Jurgis Tiškevičius paskyrė kunigą. 1636 ir 1688 m. Tauragės bažnyčia neminima. 1702 m. pastatyta nauja – medinė bažnyčia. Po 1863 m. sukilimo … [Skaityti toliau…]
Pirmoji evangelikų liuteronų bažnyčia Tauragėje pastatyta XVII a. viduryje, tačiau kylant sukilimams ir karams pirmoji dabartinės bažnyčios vieta pasikeitė. Anksčiau bažnyčia stovėjo šalia dabartinės vasaros estrados, J. Tumo-Vaižganto gatvės pradžioje, kur šiuo metu pastatytas bažnyčią menantis paminklas.
Pirmąją medinę bažnyčią Batakiuose 1509 m. pastatė Žemaičių seniūnas Stanislovas Kęsgaila. Jai paskirtas Pilsūdų kaimas. 1614 m. pastatyta nauja medinė, 1776 m. – trečioji bažnyčia. 1820 m. jai priklausė Jakštų, Nosaičių, Panykštelių, Pilsūdų kaimai, Paančio palivarkas. 1888 m. apmūrytas šventorius, bažnyčia remontuota, įdėtos naujos lubos. 1908–1911 m. veikė Lietuvių katalikų blaivybės draugijos skyrius. Bažnyčia 1970 … [Skaityti toliau…]
Pirmąją medinę bažnyčią 1644 m. pastatė Stanislovas Vaina (buvo Plungės parapijos filija). Jai dovanota 15 valakų žemės. 1750 m. pastatyta nauja bažnyčia, 1790 m. – mūrinė klebonija. 1776 m. įkurta parapija. Nuo 1804 m. veikė parapinė mokykla. 1806 m. įsteigta altarija. Kulių bažnyčia garsėjo Švč. Marijos paveikslu (įsigytas iki 1693 m.). Parapijiečiai manė jį esant … [Skaityti toliau…]
Šeduvos seniūnijos inventoriuje 1645 m. minima Smilgių bažnyčia ir 2 valakai klebonijos žemės. 1655 m. bažnyčiai dovanotas Gikonių kaimas su 17 valakų ir Čelkių kaimas su 6 valakais žemės. 1677 m. bažnyčiai dar priklausė Matarakų kaimas. Kunigo Jurgio Jakševičiaus rūpesčiu 1690 m. bažnyčia perstatyta. 1761 m. ji buvo sena ir netinkama naudoti. Klebonas Antanas Vaitelis, … [Skaityti toliau…]
Suginčiuose 1669 ir 1782 m. minima koplyčia (priklausė Vilniaus vyskupijos Molėtų parapijai). Pirmąją Suginčių kapinių koplyčią antrojoje XVII amžiaus pusėje pastatęs Koziela. Molėtų metrikų knygose nuo maždaug 1695 metų esama įrašų, kad Suginčių koplyčioje krikštijami vaikai, kartais tuokiamos poros. Tai atlikdavo Stirnių jėzuitai arba Molėtų klebonas. XVIII amžiuje Suginčių koplyčioje reguliariai laikytos mišios triskart per … [Skaityti toliau…]
Katalikai, norėdami apgauti caro valdžią, 1902–1904 m. pastatė didelius namus, kuriuos pavertė koplyčia – Viekšnių parapijos filija. Vidaus reikalų ministras 1904 m. koplyčią leido įrengti. 1906 m. spalio 31 d. pašventinta beveik dvigubai padidinta bažnyčia. Ji turėjo nuolatinį kunigą. „Saulės“ draugijos skyrius 1907 m. parapijos namuose įsteigė lietuvišką pradžios mokyklą. 1911–1914 m. veikė Lietuvių katalikų … [Skaityti toliau…]