Vilniaus Dievo Gailestingumo šventovė stovi Vilniuje. Mišios vyksta lietuvių ir lenkų kalbomis. Bažnyčios altorių puošia garsusis Dievo Gailestingumo paveikslas, nutapytas Eugenijaus Kazimirovskio Vilniuje 1934 metais.
Katalikų bažnyčiai 1629 m. dovanotas Pakriaunių kaimas. Apie 1738 m. pastatyta nauja bažnyčia. Nuo 1777 m. veikė parapinė mokykla. 1859–1868 m. kanauninko Steponavičiaus rūpesčiu pastatyta mūrinė bažnyčia. 1899 m. per miestelio gaisrą ji ir parapijos trobesiai sudegė. 1900 m. atstatyta, pristatytos šoninės koplyčios. Statytojas – klebonas Vincentas Birutavičius. Obelių klebonu jis išbuvo iki mirties (mirė … [Skaityti toliau…]
Medinę bažnyčią 1754 m. pastatė Mykolas Venclauskas ir dovanojo jai daugiau kaip valaką žemes. Ji buvo Žemaičių Kalvarijos filija. 1825 m. pakeisti sienojai, bažnyčia ne kartą remontuota.
Protestantas Bilevičius 1625 m. surinkęs žmones užpuolė Pikelių bažnyčią, ją nugriovė ir išvežė į savo Griežės dvarą. Bažnyčia netrukus atstatyta, kadangi minima 1636 m. Pikeliai XVIII a. – 1842 m. priklausė Žemaičių vyskupijos kapitulai. 1752 m. pastatyta nauja medinė bažnyčia. 1756 m. jai dovanoti 2 valakai žemės. 1805 m. minima parapinė mokykla. 1857 m. leista … [Skaityti toliau…]
Pirmąją medinę bažnyčią Pagiriuose 1626 m. pastatė broliai Gabrielius Bialozaras ir Kristupas Bialozaras. Statybą rėmė ir Vilniaus katedros kanauninkas Jonas Bialozaras. Greičiausiai bažnyčia sudegė per Šiaurės karą. Buvusios bažnyčios vietoje Baltramiejus Pakoševskis 1742 m. pastatė kitą. Nuo 1777 m. veikė parapinė mokykla. Dvarininkai Daunoravičiai šventoriuje 1848 m. pastatė mūrinę koplyčią. Kita neogotikinė mūrinė kapų koplyčia … [Skaityti toliau…]
Žalpiai 1616–1721 m. priklausė Raseinių evangelikų reformatų bažnyčiai. Apie 1814 m. pastatyta katalikų koplyčia, įsigytas varpas, 1815 m. – vargonai. Iki 1907 m. nuolatinio kunigo nebuvo. Viduklės klebono rūpesčiu 1896 m. Žalpių koplyčiai pakeista dalis sienojų. Kunigas Izidorius Gudavičius 1928 m. pastatė dabartinę medinę bažnyčią. 1929 m. sausio 20 d. konsekruota. Žalpių kapinėse palaidotas žymus … [Skaityti toliau…]
Pirmoji bažnyčia Kražiuose pastatyta 1416 m. Kai ji sudegė, 1475 m. pastatyta nauja. Kražių klebonija buvo viena turtingiausių Žemaitijoje. 1533 m. klebonavo būsimas vyskupas Valerijonas Protasevičius, 1549 m. – poetas ir teisininkas Petras Roizijus. 1570–1740 m. Kražiuose veikė kunigų seminarija. 1607 m. įsteigtas jėzuitų, 1639 – benediktinių vienuolynas. Jėzuitai 1614 m. įsteigė kolegiją. 1621 m. … [Skaityti toliau…]
Linkmenyse iki 1500 m. pastatyta bažnyčia ir įsteigta parapija. 1554 m. minima sumenkusi bažnyčia. 1645 m. pastatyta nauja. Grafas Tiškevičius 1720 m. pastatė medinę bažnyčią. XVIII a. veikė parapinė mokykla. Linkmenų bažnyčiai 1820 m. priklausė jurisdika miestelyje ir šie kaimai: Cijonai, Grikiapelė, Kiškiai, Rukiškė, Tumėniškė. 1882 m. patvirtintas karo inžinieriaus Čerkasovo naujos mūrinės bažnyčios projektas … [Skaityti toliau…]
Pirmoji bažnyčia pastatyta iki 1550 m. XVII a. Bogdanas Oginskis katalikų bažnyčią perdavė stačiatikiams (1619 m. Vievyje buvo 2 stačiatikių cerkvės). Manoma, kad abi cerkvės ir vienuolynas Vievyje panaikinti po 1625 m., mirus B. Oginskiui. Mat jo vaikai buvo perėję į katalikybę. 1688 m. pastatyta nauja bažnyčia, 1794 m. ji sudegė. 1796 m. pastatyta medinė … [Skaityti toliau…]
1787 m. dvarininkas Ignas Šveikauskis pastatė medinę bažnyčią. 1790 m. įkurta parapija. 1827 m. bažnyčia atnaujinta. 1851 m. pastatyta dabartinė bažnyčia. 1893–1897 m. Bagaslaviškyje kaip altarista gyveno kunigas Silvestras Gimžauskas, Vilniaus krašto lietuvių švietėjas. Jis pirmasis čia pradėjo laikyti lietuviškas pamaldas. 1906 m. pastatyta betoninė klebonija, kurioje kunigo Povilo Burbulio rūpesčiu 1906 m. liepos 7 … [Skaityti toliau…]