Ona Rudaminaitė-Pacienė 1642 m. pastatė bažnyčią (dabartinių kapinių vietoje). 1644 m. įkurta parapija, bažnyčiai paskirta 14 valakų žemės be valstiečių. Vėliau toje vietoje įsikūrė Kuleliškių, Lauryniukų, Maciuliškių, Pauliukiškių kaimai. 1655 m. bažnyčia sudegė. 1670 ir 1750 m. atstatyta. XVIII a. veikė parapinė mokykla. 1827 m. tvirtinta, kad Lavoriškių parapijos gyventojai šneka rusišku dialektu, gimtosios lietuvių … [Skaityti toliau…]
1913 m. pastatyta mūrinė bažnyčia buvo Švč. Jėzaus Širdies parapijos filija. Po 1925 m. priklausė vienuoliams saleziečiams. 1948 m. bažnyčia uždaryta, 1949 m. perduota valstybiniam dramos teatrui, paversta dekoracijų sandėliu. Ministrų Tarybos 1960 m. birželio 6 d. nutarimu uždaryta Švč. Jėzaus Širdies bažnyčia (sovietmečiu statybininkų kultūros rūmai), tikintiesiems grąžinta Dievo Apvaizdos bažnyčia, kurioje 1961 m. … [Skaityti toliau…]
Vakarinis Vilkaviškio apskrities pakraštys, nuo 1422 metų, priklausė Žemaičių vyskupystei, Žaliosios apylinkė buvo 1617 metais isteigtos, ir Vilniaus vyskupijai priklausančios, Alvito parapijos dalis. Kraštą 1795 metais okupavus vokiečiams, vėliau prancūzams bei rusams, 1798 m. čia buvo įsteigta Vygrių ir, nuo 1818 metų, Seinų vyskupija. Su savos, nuo Alvito nebepriklausomos parapijos viltimi, Žaliosios apylinkių žmonės sudarė … [Skaityti toliau…]
Pirmąją medinę bažnyčią apie 1615 m. pastatė Paširvinčio seniūnė Ona Radvilienė. Bažnyčiai dovanotas Boblaukio kaimas (15 valakų) ir dar 6 valakų užežeris. Be to, visi Paširvinčio dvaro valdiniai nuo kiekvieno valako privalėjo kasmet klebonui mokėti po 6 grašius. Dėl Alvito parapijos XVII a. ginčijosi Vilniaus ir Žemaičių vyskupai. 1674 m. minima didelė gerai išlaikoma bažnyčia. … [Skaityti toliau…]
Pirmoji bažnyčia pastatyta ir parapija įsteigta apie 1500 m. Nauja medinė bažnyčia pastatyta 1590 m. Jai priklausė 18 valakų žemės, sklypas miestelyje. 1664 m. prie bažnyčios pastatyta Rokiškio dvaro savininkų Krošinskių koplyčia. 1666 m. minima klebonija ir varpinė. Nuo 1691 m. rašytos metrikų knygos. Iki 1700 m. pastatytas priebažnytis. Nuo 1700 m. veikė parapinė mokykla. … [Skaityti toliau…]
Pirmoji bažnyčia pastatyta iki 1586 m. Jai 1596 m. dovanoti Kielionių, Kvedariškių, Virkininkų kaimai, ežeras (kunigas privalėjo mokėti lietuviškai, įsteigti mokyklą). 1641 m. valdą padidino Jonas Alfonsas Lackis. Manoma, kad bažnyčią 1655 m. sudegino Rusijos kariuomenė. 1663 m. nauja bažnyčia pastatyta iki stogo. Užbaigta 1674 m. Parapijai 1744 m. priklausė 31 kaimas. Stakliškių seniūnas Juozapas … [Skaityti toliau…]
Ona Eirudavičienė 1478 m. pastatė pirmąją bažnyčią ir skyrė turto. Nauja bažnyčia pastatyta 1789 m. Caro valdžia ją 1868 m. uždarė ir nugriovė. 1925 m. bažnyčia irengta mūrinėje cerkvėje, statytoje 1875 m. Kunigas Karolis Bielinis 1930–1931 m. pastatė dabartinę medinę bažnyčią. 1954–1958 m. čia klebonavo Nikodemas Švogžlys-Milžinas (1899–1985), įrengė 3 altorius.
Pirmoji medinė bažnyčia pastatyta 1752 m., jai dovanoti 5 valakai žemės. 1765 m. įsteigta parapinė mokykla (veikė iki XIX a. pradžios). Bažnyčiai 1806 m. priklausė Gudiškės kaimas. Dvarininkas Gadonas 1826 m. pastatė dabartinę mūrinę bažnyčią. 1886–1889 m. pastatyta medinė varpinė. Žemalės bažnyčia iki Pirmojo pasaulinio karo garsėjo melodingais varpais.
Kunigo J. Danieliaus rūpesčiu 1920 m. įkurta Patilčių parapija (iš dalies Daukšių, Igliaukos, Marijampolės parapijų kaimų). Pastatyta laikina bažnyčia, klebonija, ūkiniai trobesiai. Vėliau šventorius aptvertas gulsčių lentų tvora, pastatyta stulpinė varpinė. Po Antrojo pasaulinio karo bažnyčiai pristatytas bokštas. Šiuo metu (2009m.) senoji medinė bažnyčia nugriauta, jos vietoje statoma mūrinė.
Kvintos (Šlapaberžės) dvaro savininkas Tadas Gintautas 1861 m. pastatė mūrinę bažnyčią. Ji buvo Dotnuvos parapijos filija. Dvaro savininko Mykolo Kvintos (1891–1932), Lietuvos kariuomenės savanorio, iniciatyva bažnyčioje pamaldos pradėtos laikyti lietuvių kalba (M. Kvinta palaidotas bažnyčios rūsyje). Po Antrojo pasaulinio karo bažnyčia uždaryta. 1990 m. grąžinta tikintiesiems.