Marijampolėje XIX a. pabaigoje pastatyta cerkvė Rusijos kareiviams ir dedikuota carui Aleksandrui III. Po Pirmojo pasaulinio karo Seinų vyskupas cerkvę perdavė marijonams. Šie ją pertvarkė į bažnyčią. Ji tapo Lietuvos kariuomenės bažnyčia (sekmadieniais būdavo Šv. Mišios kariams, kitomis dienomis – miesto visuomenei). 1940 m. įkurta parapija, jai paskirta miesto pietinė dalis ir keli kaimai į … [Skaityti toliau…]
Pirmoji Salamiesčio katalikų bažnyčia ar koplyčia pastatyta 1690 m. 1732 m. minima maža, šiaudais dengta bažnyčia. Buvo tik grafų Morikonių išlaikomas kapelionas. Nuo 1798 m. pradėtos rašyti gimimo metrikų knygos. Tada ji tapo Vabalninko parapijos filija ir turėjo nuolatinį kunigą. Kunigo Mykolo Dirvianskio rūpesčiu, grafienės Konstancijos Morikonienės ir parapijiečių lėšomis 1815–1820 m. pastatyta dabartinė akmenų … [Skaityti toliau…]
Kunigaikščio Oginskio rūpesčiu 1777 m. pastatyta bažnyčia. Joje 1801 m. kovo 1 d. pakrikštytas būsimasis vyskupas Motiejus Valančius. Bažnyčia 1882 m. vasarą sudegė (uždegė žaibas). Kunigo Simono Jucevičiaus ir parapijiečių rūpesčiu 1883 m. atstatyta, buvo Salantų parapijos filija. 1926 m. įkurta parapija.
Pirmąją medinę bažnyčią 1639 m. pastatė Rietavo seniūnas. Jai 1639 m. paskirta pyliava nevykdyta. 1641 m. dovanotas žemės sklypas. 1693 m. bažnyčia atstatyta. 1769 m. pastatyta nauja medinė bažnyčia. Ji buvo Rietavo parapijos filija. 1795 m. įkurta parapija. Nuo 1804 m. minima parapinė mokykla. Bažnyčiai 1806 m. priklausė Dūdinų kaimas. Bažnyčia 1882 m. atstatyta. 1930 … [Skaityti toliau…]
Vitebsko pilininkas Simonas Sirutis 1747 m. pastatė mūrinę bažnyčią. Ji buvo Josvainių parapijos filija. Panevėžiuko filialistas kunigas Antanas Norvaiša 1863 m. išėjo į sukilimą (jo likimas nežinomas). Iki 1934 m. įsteigta parapija.
Apie 1797 m. Jonučiuose (2 km į šiaurės vakarus nuo dabartinės Garliavos) pastatyta bažnyčia, įkurta parapija, nes Užnemunė tuo laiku priklausė Prūsams, taigi teko tą vietą atskirti nuo Kauno parapijos, likusios rusų valdžioje. Aukštosios Fredos dvaro dvarininkas Juozas Godlevskis savo žemėje 1809 m. pastatė dabartinę mūrinę bažnyčią. 1823 m. ją konsekravo Seinų vyskupas Čiževskis. 1826 … [Skaityti toliau…]
Apie 1717 m. pastatyta koplyčia. Seniūnas Juozas Kazlauskas 1770 m. pastatė bažnyčią; įkurta parapija. 1776 m. bažnyčiai paskirta 15 valakų žemės (Prūsijos valdžia ją nusavino). Iki 1907 m. kas antrą sekmadienį pradėta giedoti ir sakyti pamokslus lietuviškai. 1907 m. įsikūrė „Žiburio“ draugijos skyrius (pirmininkas kunigas A. Eidukevičius). 1911 m. įsteigta biblioteka – skaitykla. 1912–1914 m. … [Skaityti toliau…]
Broliai Matulevičiai paaukojo 27 ha žemės bažnyčiai statyti ir parapijai kurti. Iš Jurbarko, Gaurės, Eržvilko ir Girdžių parapijų dalies kaimų įkurta Vertimų parapija. Klebono Jono Padleskio iniciatyva 1925–1926 m. pastatyta dabartinė medinė bažnyčia. 1944 m. spalio 8 d. sudegė parapijos pastatai, bažnyčia ir prieglauda išliko.
Iš 1514 m. bažnyčios turtų patvirtinimo dokumento aiškėja, kad Švenčionyse pirmąją bažnyčią pastatė Lietuvos didysis kunigaikštis Vytautas. 1636 m. pastatyta nauja bažnyčia, 1743 m. atstatyta. Dėl jos senumo 1817 m. uždrausta laikyti pamaldas. Jos laikytos klebonijoje. Po 1818 m. bažnyčia atstatyta. Švenčionyse 1831 m. balandžio 10 d. žuvo Ceikinių finalistas Anupras Labutis, kovojęs sukilėlių būryje. … [Skaityti toliau…]
Čiobiškio dvare buvo koplyčia. Dvarininkai Šveikauskiai pastatė bažnyčią kitoje vietoje. 1717 m. ji buvo Musninkų filija. 1782 m. įkurta parapija. XVIII a. buvo parapinė mokykla. XVIII a. pabaigoje bažnyčia sudegė. Šveikauskiai, 1794 m. parduodami dvarą Pilsudskiams, įpareigojo juos pastatyti naują bažnyčią. Nauja mūrinė bažnyčia pastatyta 1810–1816 m. (manoma, kad ją projektavo Laurynas Stuoka-Gucevičius, tačiau jo … [Skaityti toliau…]