Labanoro Švč. Mergelės Marijos Gimimo bažnyčia

Labanoro Švč. Mergelės Marijos Gimimo bažnyčia stovi Labanore. Labanoras – miestelis Švenčionių rajone, Labanoro girioje ir regioniniame parke, prie kelio Ignalina–Molėtai. Seniūnijos centras, regioninio parko direkcija. Šalia miestelio yra stovyklavietė, telkšo Labanoro ežeras. Miestelis kupetinės planinės struktūros: viduryje aikštė, iš kurios radialinėmis kryptimis eina gatvės. Yra Švč. Mergelės Marijos Gimimo bažnyčia (statyta apie 1800 metus), … [Skaityti toliau…]

Musninkų Švč. Trejybės bažnyčia

Pirmoji bažnyčia buvo pastatyta iki 1522 m. (nuo XVI a. antrosios pusės priklausė evangelikams reformatams). Naują bažnyčią 1614 m. pastatė grįžęs į katalikybę Musninkų valdytojas Stanislovas Kiška. Bažnyčiai užrašyti Cirkų, Draučių ir Vaitkūnų kaimai. 1642 m. įsteigta altarija. Tarp 1779 ir 1782 m. bažnyčia suremontuota. XVIII a. antrojoje pusėje veikė parapinė mokykla (1781 m. vargonininkas … [Skaityti toliau…]

Gruzdžių Švč. Trejybės bažnyčia

Kristupas Gruzdys 1636 m. pastatė evangelikų reformatų bažnyčią. Ji 1653 m. atiteko katalikams. Apie 1670 m. pastatyta katalikų bažnyčia. Jai 1672 m. dovanoti 2 valakai žemės. Kunigaikštis Radvila ant Gruzdžių piliakalnio (dabar kapinės) 1759 m. pastatė naują medinę bažnyčią. Jai 1806 m. priklausė Šiupylių kaimas. Nuo XIX a. pradžios veikė parapinė mokykla (joje 1820 m. … [Skaityti toliau…]

Žvirgždaičių Švč. Jėzaus Širdies bažnyčia

1917 m. įkurta Žvirgždaičių parapija, iš Paluobių atvežta ir pastatyta medinė bažnyčia. Ji 1944 m. sudegė. Pamaldos laikytos kapinių koplyčioje. Žvirgždaičių administratorius (nuo 1946 m.) kunigas Saliamonas Samuolis (1915–1987) 1949 m. rugpjūčio 20 d. areštuotas ir ištremtas. Bažnyčia apie 1958 m. uždaryta. 1989 m. grąžinta tikintiesiems.

Marcinkonių Šv. apaštalų Simono ir Judo Tado bažnyčia

Marcinkonyse 1770 m. pastatyta bažnyčia. 1777 m. įkurta parapija, bet dėl menko aprūpinimo klebonai Marcinkonyse neapsigyveno. Bažnyčia liko Merkinės filija. 1835 m. bažnyčia atnaujinta. 1868 m. pastatyta nauja, 1879 m. sudegė. 1880 m. pastatyta dabartinė medinė bažnyčia. Klebonas Jonas Šoblickas (1871–1906), (palaidotas šventoriuje, Marcinkonyse nuo 1896 m.) pamaldas pradėjo laikyti lietuvių kalba, platino draudžiamą lietuvišką … [Skaityti toliau…]

Viešvėnų Švč. Trejybės bažnyčia

Viešvėnuose 1758 m. pastatyta bažnyčia. 1852 m. pastatyta nauja medinė. 1902 m. sudegė klebonijos trobesiai. Jie 1903–1906 m. atstatyti, taip pat pristatytas priebažnytis, vietoj senos – nauja didesnė zakristija, pastatyta varpinė. 1924 m. įkurta parapija, bažnyčia suremontuota. Po Antrojo pasaulinio karo kunigas Jonas Kauneckas suremontavo varpinę, išdažė bažnyčią. Už tai valdžia jam uždraudė aptarnauti Viešvėnų … [Skaityti toliau…]

Pagramančio Švč. Mergelės Marijos Nekaltojo Prasidėjimo bažnyčia

Pagramantyje 1774 m. pastatyta medinė bažnyčia. XVIII a. pabaigoje įkurta parapija. Nuo 1841 m. veikė parapinė mokykla. Po 1841 m. pakeisti bažnyčios sienojai. XIX a. pastatyta varpinė. Iki 1842 m. Pagramantis priklausė Žemaičių vyskupo valdų Kaltinėnų dvarui. 1931 m. pastatyta parapijos salė.

Dauginių Šv. vyskupo Stanislovo bažnyčia

Dauginių Šv. vyskupo Stanislovo bažnyčia, – Telšių vyskupija, Mažeikių dekanatas. Stovi Mažeikių rajono pietuose, Dauginių kaime, Virvytės kairiajame krante. Medinė. Pastatyta 1943 m.

Lapių Šv. Jono Krikštytojo bažnyčia

Žemaičių kaštelionas Adolfas Lackis 1639 m. Lapėse pastatė mūrinę bažnyčią, paskyrė kunigui pyliavą iš Lapių dvaro ir dovanojo Masteikių kaimą; įkurta parapija. Vėlesni Lapių savininkai bažnyčios nerėmė. 1732 m. ji tapo Karmėlavos filija. 1755 m. atimtas ir Masteikių kaimas. 1893 m. prašyta valdžios leisti padidinti bažnyčią. Po pakartotinių prašymų leidimas gautas tik 1898 m. Kunigas … [Skaityti toliau…]