Pirmoji bažnyčia pastatyta apie 1521 m. Karmėlavos seniūnas Simonas Sirutis 1529 m. jai paskyrė žemės. Jurgis Andriuškevičius 1531 m. bažnyčiai dovanojo savo Andruškonių palivarką (kitapus Neries). 1663 m. minima parapinė mokykla (atkurta 1777 m., veikė ir 1804 m.). Maskvos kariuomenė 1655 m. sunaikino Karmėlavos bažnyčią. Įrengta laikina. Bažnyčia 1674 m. dar nebuvo atstatyta; vėlesnė pastatyta … [Skaityti toliau…]
Įrengus Kauno tvirtovės gynybinius fortus, 1888–1891 m. miesto centre (Naujamiestyje), dabartinėse Gedimino, Kęstučio, K.Donelaičio gatvėse, iškilo ištisas kompleksas administracinių tvirtovės pastatų. Projekto autorius ir statybos darbų vykdytojas – karo inžinierius, papulkininkis Konstantinas Limarenka. 1890 m. lapkričio 10 d. Peterburgo architekto akademiko D.Grimo pakoreguotą projektą patvirtino Rusijos caras Aleksandras III. Stačiatikių soboras planuotas statyti kaip reprezentacinis … [Skaityti toliau…]
Tverečiuje 1501 m. pastatyta medinė bažnyčia, įkurdinti reguliarieji atgailos kanauninkai. 1622 m. Petras Pacas bažnyčiai paskyrė Erzveto palivarką ir Kukučių kaimą. Jo žmona 1644 m. dovanojo Jauniškės kaimą. Trakų vaivada Mikalojus Pacas 1662 m. pastatė naują bažnyčią ir vienuolyną. XVIII a. pabaigoje veikė parapinė mokykla. 1812 m. bažnyčia apiplėšta, išvogti sidabriniai liturginiai reikmenys. Rusijos valdžia … [Skaityti toliau…]
Biržų evangelikų reformatų bažnyčia pastatyta Biržuose 1874 metais pagal H. Šelio architektūrinį projektą. Neogotikinė.
Evangelikų liuteronų bažnyčia pastatyta 1705 m. 1905 m. suremontuota. Iki Pirmojo pasaulinio karo buvo apie 5000 parapijiečių, daugiausia lietuvių. Pamaldos laikytos lietuvių ir vokiečių kalbomis. Po Antrojo pasaulinio karo bažnyčia uždaryta. 1990 m. bažnyčia atiduota katalikams.
Sužionių medinė koplyčia minima 1744 metais. 1782 m. Tyzenhauzai pardavė Sužionis Benediktui Karpiui. 1782 m. esama aprašymų kaip atrodė bažnyčia. Karpių šeimos lėšomis 1795 m. pastatyta dabartinė mūrinė bažnyčia ir klebonija kurios didžiausiu fundatoriumi minimas Jan Karp. Sužionių dvaro savininkas Jonas Tiškevičius ją 1856 m. atnaujino, taip pat pakvetė klebona Mikola Sienevič. Manoma, kad Sužionių … [Skaityti toliau…]
Beižionių dvarelio savininkė Kornelija Ostrauskienė būsimai bažnyčiai dovanojo dvarelį ir 20 ha žemės. 1922 m. į Beižionis paskirtas kunigas Steponas Rudžionis, grįžęs iš Mogiliovo vyskupijos. Tais pačiais metais dvare įrengta bažnyčia; įkurta parapija. S. Rudžionis su vietos gyventojais 1926 m. pastatė dabartinę medinę bažnyčią. Klebonas 1946 m. bolševikų suimtas, nuteistas 25 m. kalėti. Mirė 1949 … [Skaityti toliau…]
Florijonas Bogužas 1620 m. pastatė medinę bažnyčią, jai dovanojo Kruopainių ir Žvirgždžių kaimus (priklausė ir 1805 m.). 1620 m. įsteigta parapinė mokykla (veikė ir XIX a. pirmojoje pusėje). 1802 m. pastatyta dabartinė ąžuolinių rąstų bažnyčia. 1912–1914 m. veikė Lietuvų katalikų blaivybės draugijos skyrius.
Pašušvio dvaro savininkas Šimkovičius-Vnučka 1553 m. pastatė bažnyčią ir skyrė dalį turto jai išlaikyti. Apie 1566 m. įkurta parapija. Bažnyčia ir jos turtas 1589 m. atiteko evangelikams reformatams. Juos globojo Sofija Vnučkienė. Ji 1584 m. paskyrė mokyklai ir pamokslininkui išlaikyti 17 valakų žemės. Iki 1592 m. katalikų kunigas Jonas Soroka iš Pašušvio išvarytas. Grinkiškio klebonas … [Skaityti toliau…]
Kanauninko Jurgio Galdiko lėšomis ir rūpesčiu Šventojoje 1931 m. per 3 mėnesius pastatyta medinė bažnyčia. Pašventinta 1931 m. liepos 12 d.. 1991 m. architektai G. Aperavičius ir R. Krištapavičius suprojektavo naują bažnyčią su varpine.