✞ Maldos.lt

Arkikatedra pastatyta parapinės bažnyčios (minima 1413 m.) vietoje. Ji XV ir XVI a. buvo kelissyk remontuojama, plečiama ir rekonstruojama. XV a. bažnyčiai priklausė šv. Mikalojaus, šv. Gertrūdos koplyčios, šv. Kotrynos altarija, žemės sklypai Kleboniškyje, Eiguliuose, Žemaitkiemyje, Rumšiškėse. Barbora Juškienė 1525 m. altarijai dovanojo Šėtijų palivarką, 2 mūrinius namus. Margarita Ačėnaitė 1531 m. dovanojo mūrinį namą. … [Skaityti toliau…]

Pastatytai Žiežmarių bažnyčiai 1502 m. dovanojamos trys šeimos miestelyje, žemės, smuklė, leidžiama kirsti mišką klebonijos statybai. 1511 ar 1512 m. fundacija padidinta; buvo išlaikomas lietuviškai mokantis kunigas ir mokytojas. Per reformaciją bažnyčia atiteko protestantams. Jos žemes Radvilos 1609 ir 1616 m. prijungė prie savo dvaro. 1621 m. iš Žiežmarių dvaro klebonui skirta dešimtinė pakeista dviem … [Skaityti toliau…]

Parnituvyje (taip iki XX a. pradžios vadinti Stakiai) apie 1750 m. pastatyta koplyčia. Ji 1806 m. buvo vieša, turėjo 2 altorius. Veliuonos klebonas 1815 m. prašė vyskupo leidimo pastatyti Parnituvyje bažnyčią, skirti kunigą. 1817 m. pastatyta klebonija, 1821 m. perstatyta koplyčia. Ji 1841 m. buvo Veliuonos parapijos filija. Bažnyčiai priklausė 1 valakas žemės. XIX a. … [Skaityti toliau…]

Pirmąją bažnyčią iki 1553 m. pastatė Jonas Hlebavičius. Ją 1568 m. pasisavino evangelikai reformatai. 1622 m. bažnyčią pastatė Teodoras Lackis. 1662 m. pastatyta nauja bažnyčia. 1820 m. bažnyčia buvo paramstyta, apleista, sienos supuvusios, be langų. Turto neturėjo. Mikalojus Manovskis 1834 m. pastatė dabartinę medinę bažnyčią. Jai valdžia 1866–1878 m. neleido skirti kunigo. 1910 m. įsteigta … [Skaityti toliau…]

Jurbarko seniūnas kunigaikštis Mykolas Čartoriskis iki 1752 m. pastatė medinę bažnyčią. Ji buvo Jurbarko parapijos filija. 1795 m. įkurta parapija. Pirmasis jos klebonas 1795–1827 m. buvo dominikonas Rapolas Aleknavičius (palaidotas šventoriuje). XIX a. pradžioje veikė parapinė mokykla. Bernardino kunigo Lauryno Tautkevičiaus rūpesčiu 1835 m. pastatyta dabartinė medinė bažnyčia (konsekravo vyskupas Povilas Strašinskis) ir klebonija. 1858–1888 … [Skaityti toliau…]

Sudervė 1594 m. paskirta Vilniaus stačiatikių Švč. Trejybės brolijai, kuri ją 1669 m. pardavė Vilniaus jėzuitų naujokynui. Vyskupas Ignotas Jokūbas Masalskis ir Teodora Sapiegienė 1782 m. pastatė bažnyčią. Jai paskirtas Saugūniškės kaimas ir palivarkas (prie Maišiagalos). 1783 m. įsteigta parapija. Prie bažnyčios veikė prieglauda, 1820 m. sudegė. Nuo 1797 iki 1820 metų bažnyčios vargonininku dirbo … [Skaityti toliau…]

Generolas Bžostovskis 1759 m. pastatė koplyčią. 1797 m. joje būdavo ketveri atlaidai per metus. 1861 m. koplyčia suremontuota. Per Pirmąjį pasaulinį karą sudegus Varėnos bažnyčiai, jos klebonas Juozapas Stasys persikėlė į Akmenį, pastatė kleboniją, padidino koplyčią. 1919 m. įsteigta parapija. Akmuo garsėjo Švč. Jėzaus Širdies (dešimtinės) atlaidais.

Pirmoji bažnyčia pastatyta iki 1597 m. Jai 1613 m. dovanoti Eitvilių ir Juodupių kaimai. Ant išmūrytų iki langų bažnyčios sienų 1763 m. pristatyta medinė dalis. Vietoj jos 1859 m. pradėta rengtis pristatyti mūrinę dalį. 1866 m. architektas Dmitrijevas parengė projektą; gautas leidimas. Statyti pradėta 1884 m. Laikina bažnyčia įrengta klebonijoje. Statybai vadovavo šveicaras Lemanas. Įrengta … [Skaityti toliau…]

Bažnyčiai 1639 m. paskirta 18 valakų žemės, apie 100 dešimtinių miško. Kunigo Mykolo Baukevičiaus rūpesčiu 1708 m. perstatyta. 1820 m. jai priklausė 10 valakų žemės su Ožkyčių ir Fazukų kaimais. Dvarininko Pranciškaus Karpio ir parapijiečių lėšomis 1853 m. bažnyčia padidinta. Ilgametis Pušaloto klebonas Feliksas Vereika (apie 1822–1882; palaidotas šventoriuje) apmūrijo kapines, 1879 m. paaukštino bažnyčią, … [Skaityti toliau…]

Saudininkų dvarininkas Juozas Stankevičius 1782 m. pastatė medinę koplyčią. Ksaveras Stanevičius 1817 m. paskyrė sklypą žemės ir pažadėjo išlaikyti kunigą. Koplyčia tapo Lyduvėnų parapijos filija. Kunigas klebonas Adomas Galkevičius už sukilėlių atsišaukimo perskaitymą 1864 m. ištremtas į Sibirą; atimtas dvasininko titulas. 1909–1914 m. veikė Lietuvių katalikų blaivybės draugijos skyrius. 1927 m. išparceliuoto Saudininkų dvaro žemėje … [Skaityti toliau…]