Vilniaus Šv. apaštalų Petro ir Povilo bažnyčia

Pirmoji bažnyčia pastatyta tarp 1431–1500 m., 1594 m. sudegė. 1609–1616 m. suręsta nauja, medinė bažnyčia. Prie jos buvo prieglauda. Mirus bažnyčios statytojui klebonui Petrui Korkonosui, vyskupas Eustachijus Valavičius 1625 m. iš Krokuvos pasikvietė Laterano kanauninkų vienuolius ir jiems paskyrė bažnyčią. Per karą 1655 m. beveik visai sugriauta. Pagal lenkų architekto Jano Zaoro projektą Mykolo Kazimiero … [Skaityti toliau…]

Onuškio Šv. apaštalų Pilypo ir Jokūbo bažnyčia

Pirmoji bažnyčia minima 1526 m. Manoma, kad ji XVI a. pabaigoje priklausė evangelikams reformatams, nes Onuškio palivarko savininkas 1611 m. ją grąžino katalikams. 1655 m. bažnyčia sudegė. 1673 m. buvo klebonija ir nauja prieglauda. Bažnyčia atstatyta po 1674 m. 1797 m. ji buvo labai sena ir sutrešusi, 1820 m. šiek tiek remontuota, 1823 m. sugriuvo. … [Skaityti toliau…]

Upynos Šv. Jono Labdario bažnyčia

Dvarininkai Jonas Žukauskas ir Teresė Žukauskienė 1807 m. pastatė medinę bažnyčią ir paskyrė jai valaką žemės. Buvo Luokės parapijos filija. 1924 m. įkurta parapija. 1934 m. bažnyčia išdažyta, atnaujinti altoriai.

Ubiškės Šv. Angelų Sargų bažnyčia

Gasparas Šiliauskas 1784 m. pastatė medinę bažnyčią. Ji buvo Luokės parapijos filija. 1851 m. pastatyta dabartinė medinė bažnyčia. 1896 m. leista pristatyti audros nuplėštą bažnyčios bokštelį, įrengti naują didįjį bei šoninius altorius, pakeisti supuvusią koloną. Iki 1933 m. įkurta parapija.

Gulbinėnų Šv. Kūdikėlio Jėzaus Teresės bažnyčia

Gulbinėnų dvaro savininkas, generolas Kazys Ladyga (1893–1941) dvaro rūmuose 1936 m. įrengė koplyčią. 1939 m. pabaigoje įkurta parapija. Po Antrojo pasaulinio karo dvaro rūmai su koplyčia nacionalizuoti. Dabartinė bažnyčia įrengta mūriniame ūkiniame pastate.

Šunskų Šv. Marijos Magdalietės bažnyčia

Šunskų kaimo kapinėse XVIII a. antrojoje pusėje buvo koplyčia. Prie jos 1785 m. pastatyta klebonija, apsigyveno kunigas. 1795 m. pastatyta akmenų mūro bažnyčia, Vilkaviškio parapijos filija. 1819 m. veikė parapinė mokykla. Prastai pastatyta bažnyčia pradėjo griūti. Kunigo Simano Kudirkevičiaus rūpesčiu 1865 m. pastatyta dabartinė mūrinė bažnyčia. Ją konsekravo vyskupas Konstantinas Irenėjus Lubenskis. Kunigas Jonas Totoraitis … [Skaityti toliau…]

Liudvinavo Šv. Liudviko bažnyčia

Liudvikas Konstantinas Pacas 1715 m. pastatė bažnyčią. Jai išlaikyti paskyrė 4 valakus žemės. Apie 1850 m. kunigo S. Lapinsko rūpesčiu bažnyčioje giedoti ir pamokslus sakyti pradėta lietuviškai. Po 1864 m. pastatyta nauja bažnyčia. Liudvinavo vikaras Simonas Lapinskas (1800–1889) apkaltintas žmonių raginimu eiti į sukilimą. Už tai 1864 m. ištremtas į Sibirą. 1907 m. įsikūrė „Žiburio“ … [Skaityti toliau…]

Rudaminos Švč. Trejybės bažnyčia

Grigalius Masalskis ir Marija Masalskienė netoli Rudaminos dvaro 1592 m. pastatė bažnyčią ir dovanojo jai Beviršių kaimą. 1674 m. minima apleista mūrinė bažnyčia. Rudaminos dvaro savininkas Mikalojus Turčinavičius Sušickis pradėjo statyti dabartinę mūrinę bažnyčią. 1757 m. pradėtos gaminti čerpės stogui uždengti, ieškomas architektas bokšto projektui parengti. 1777 m. minima parapinė mokykla. 1797 m. bažnyčia perstatyta. … [Skaityti toliau…]

Klaipėdos Kristaus Karaliaus bažnyčia

Klaipėdoje 1258 m. pastatytos 2 bažnyčios: katedros ir parapinė Šv. Jono. Jos ne kartą buvo žemaičių sudegintos. Kuršo vyskupas Edmundas 1291 m. leido Klaipėdos gyventojams laidotis katedros kapinėse, nes prie Šv. Jono bažnyčios kapinėms vietos nebuvo. 1525 m. bažnyčios atiteko evangelikams liuteronams.

Pažėrų Švč. Jėzaus Širdies bažnyčia

Apie 1795 m. pastatyta koplyčia. Ji klebono Jurgio Baltrušaičio rūpesčiu (mirė 1920 m.; palaidotas šventoriuje) 1910 m. dvigubai padidinta, pristatyta zakristija; įkurta parapija. Klebonas Jonas Rugys 1936 m. pradėjo statyti naują mūrinę bažnyčią pagal architekto Stasio Kudoko projektą (statyba neužbaigta).