Gotikinė Vyžuonų šv. Jurgio bažnyčia, funduota 1406 metais Vilniaus kašteliono Kristino Astiko, buvo išmūryta XV a. pirmoje pusėje pagal tuo metu LDK paplitusį kvadratinio plano trinavės halės su penkiasiene apside modelį. Vyžuonų bažnyčiai 1522 m. dovanoti keli žemės sklypai. Katalikų bažnyčia minima 1553 m., tačiau jau nuo 7-ojo XVI-o amžiaus dešimtmečio visi Vyžuonų savininkai buvo … [Skaityti toliau…]
1669 m. minima Taujėnų altarija. Vėlesnė bažnyčia pastatyta 1785 m. Medinė bažnyčia 1845 m. sudegė. Taujėnų dvaro savininkas 1854 m. gavo leidimą baigti prieš 30 metų pradėtą statyti mūrinę bažnyčią. Pastatyta 1858 m.
Pirmoji bažnyčia minima 1441 m. Siesikų (Daugailių) dvaro savininkai broliai Abraomas Siesickis, Melchioras Siesickis ir Stanislovas Siesickis 1537 m. pastatė dabartinę mūrinę bažnyčią. Siesickiams perėjus į reformaciją, nuo XVI a. vidurio iki 1607 m. bažnyčia priklausė evangelikams reformatams. Ją 1680 m. konsekravo Vilniaus pavyskupis Mikalojus Slupskis. Bažnyčioje įrengti 4 altoriai. Nuo 1777 m. veikė parapinė … [Skaityti toliau…]
Pirmąją medinę bažnyčią apie 1500 m. pastatė Linkuvos dvaro savininkė Kotryna Mykolienė. Į Linkuvą paskirtą kunigą išlaikė dvarininkė, 1503 m. užrašiusi bažnyčiai žemės su 13 žmonių ir Karkliškių dvarą. Linkuva tapo parapija; paskirtas klebonas. Dvarininkei mirus, Linkuva atiteko Belozarams. Jie perėję į reformaciją nusavino katalikų bažnyčios turtą, o 1593 m. ir pačią bažnyčią, kurią atidavė … [Skaityti toliau…]
Troškūnų dvaro savininkas Vladislovas Sakalauskas 1696 m. atsikvietė bernardinus, pastatė vienaaukštį mūrinį vienuolyną, 1698 m. – medinę bažnyčią. Iš pradžių vienuolynui dovanojo 2 valakus žemės ir pinigų iš Raguvos dvaro ir Troškūnų dvaro. Vėliau skirta 30 valakų Surviliškio žemės be valstiečių. 1743 m. bažnyčia sudegė. 1747 m. atstatyta, 1770 m. vėl sudegė. Vienuolyno gvardijono kunigo … [Skaityti toliau…]
Šešuolėlių Švč. Mergelės Marijos, Visų malonių Tarpininkės, bažnyčia stovi Antrųjų Šešuolėlių gyvenvietėje, Širvintos dešiniajame krante, prie Širvintų–Giedraičių kelio.
Šiaulių klebono Liauksmino rūpesčiu 1677 m. Meškuičiuose pastatyta medinė bažnyčia. Ji buvo Šiaulių parapijos filija. Bažnyčiai 1681 m. dovanoti 4 valakai žemės. Ją vyskupas perdavė Šiaulių klebonui. Sunykusi bažnyčia 1792 m. atstatyta. XIX a. (iki 1863 m.) veikė parapinė mokykla. 1844 m. įsteigta parapija. Bažnyčia 1857 m. gerokai remontuota ir dekoruota. Gyventojai 1893 m. prašė … [Skaityti toliau…]
Rūdninkuose 1511 m. įkurta parapija, pastatyta bažnyčia. Jai 1614 m. paskirtas palivarkas su valstiečiais ir smuklė. Per karą 1655 m. bažnyčia sudeginta. 1713 m. minima be stogo, išdaužytais 4 langais bažnyčia. Klebonija be krosnių, langų ir stogo. Rūdninkuose nelikę nė vieno valstiečio namo. Bažnyčią 1775 m. sugriovė audra. Pamaldos laikytos bernardinų palivarko koplyčioje. 1790 m. … [Skaityti toliau…]
Vilkaviškio vyskupas 1942 m. leido Nemiruose kurti parapiją. Kunigo Alekso Labanausko iniciatyva 1943 m. pavasarį pastatyta dabartinė medinė bažnyčia. Iki rudens pastatyti ir ūkiniai trobesiai. Po klebono Prano Šukio mirties (1978) bažnyčia nuolatinio kunigo neturi.
1602 m. grafas Zabiela pastatė bažnyčia, vyskupas Merkelis Giedraitis paskyrė šiai bažnyčiai kunigą, o valdovas Zigmantas Vaza užrašė fundaciją. Ji buvo Alsėdžių, vėliau – Telšių parapijos filija. 1679–1842 m. Nevarėnai priklausė Telšių klebonui. 1785 m. pastatyta dabartinė medinė bažnyčia. Nuo 1814 m. veikė parapinė mokykla. Blaivybės įvedimo proga 1858 m. kapinėse pastatyta akmenų mūro koplytėlė. … [Skaityti toliau…]