Pivašiūnų žemes dvarininkas Jonas Klockis 1639 m. padovanojo Senųjų Trakų benediktinų abatijai. Vienuoliai 1648 m. pastatė medinę bažnyčią. Ji stovėjo dabartinės koplyčios vietoje. Bažnyčia kelis kartus degė. 1799 m. inventoriuje nurodyta sena, paramstyta bažnyčia. Joje buvo Dievo Motinos paveikslas ir 5 altoriai. 1825 m. bažnyčia sudegė. Tais pačiais metais Trakų dominikono Celestino Sarakos rūpesčiu ant … [Skaityti toliau…]
Dvaro koplyčia pastatyta iki 1744 m. (nuo 1767 m. filija). 1787 m. ji sudegė. 1797 m. buvo laikina lentų bažnyčia, turėjo vieną altorių. 1842–1843 m. kunigas Vincentas Jezerskis pastatė medinę, bebokštę, liaudiškos architektūros bažnyčią. 1885–1898 m. Butrimonyse nebuvo kunigo. 1899 m. kunigas Kazimieras Daukša pradėjo laikyti lietuviškas pamaldas. 1906 m. patvirtintas architekto A.Filipovičiaus-Duboviko akmenų mūro … [Skaityti toliau…]
Pirmąją bažnyčią 1781 m. pastatė dvarininkas Jonas Adomavičius. Ji veikė koplyčios teisėmis, buvo Batakių parapijos filija. 1803 m. įkurta parapija. 1804 m. bažnyčiai dovanoti 2 valakai žemės. Apie 1896 m. pradėta statyti nauja mūrinė bažnyčia. Jos statyba labiausiai rūpinosi nuo 1894 metų Girdiškėje klebono pareigas ėjęs Juozapas Čerkeliauskas (1857–1926), kilęs iš Pušaloto. 1907 m. sienos … [Skaityti toliau…]
Vyskupas Juozapas Arnulfas Giedraitis leido 1825 m. Dirvėnų dvare Juozapui Nagurskiui pastatyti mūrinę bažnyčią. Ji 1829 m. užbaigta ir fundatoriaus garbei pavadinta Juozapavu; buvo Raudėnų parapijos filija.
Baronas Jonas Šreteris Butrimonyse 1799 m. pastatė medinę bažnyčią. Ji buvo Benekainių parapijos filija. Bažnyčia 1890 m. atnaujinta. 1906 m. įkurta parapija. Kunigas Jonas Žemaitis 1904 m. pamokslus pradėjo sakyti lietuviškai. 1907 m. po pamaldų bažnyčioje lietuviškai giedojusius parapijiečius užpuolė lenkai. Kilo muštynės. Po to pamokslai lietuvių kalba nesakyti. 1937 m. pamaldos pradėtos laikyti ir … [Skaityti toliau…]
Ignotas Dubavičius ir Steponas Dubavičius 1621–1627 m. pastatė iš Liublino atvykusiems karmelitams vienuolyną. 1627 m. suręsta medinė bažnyčia. Jos vietoje Stepono Paco lėšomis 1633–1650 m. pastatyta dabartinė mūrinė. Manoma, kad ją projektavo ir statė architektas Ulrichas Hozijus, pagrindinį fasadą projektavo Konstantinas Tenkala. 1654 m. bažnyčią konsekravo vyskupas Jurgis Tiškevičius. 1760 m. sudegė. Po gaisro sumūrytas … [Skaityti toliau…]
Vilniaus Šv. Jono Bosko Romos katalikų bažnyčia stovi Vilniuje, Lazdynuose, Erfurto g. 3. Pastatyta pagal architekto Vytauto Čekanausko projektą. Pašventinta 2001 m. sausio 28 d. Mišios laikomos lietuvių ir lenkų kalbomis.
Vilkaviškio klebonas Juozapas Zenkovičius savo Vilkabalių dvaro laukuose 1859 m. pastatė mūrinę giminės laidojimo koplyčią. Prie jos 1920 m. įkurta parapija pavadinta Alksnine. Pirmojo jos klebono Leono Seniūno rūpesčiu pastatyti klebonijos trobesiai. Klebonas Povilas Jakulevičius po 1938 m. prie koplyčios pastatė bažnyčią (archit. A. Kudoko projektas). Ją po Antrojo pasaulinio karo suremontavo klebonas Bronius Antanaitis.
Pirmoji bažnyčia pastatyta 1794 m., antroji – 1843 m. Už dalyvavimą 1863 m. sukilime konfiskuotas K. Stanevičiaus Kaunatavos dvaras. Kadangi kunigą išlaikė dvaras, tai nelikus jo nuo 1866 m. bažnyčia neveikė. Bažnyčios liturginius reikmenis perėmė Luokės klebonas ir perdavė Ubiškės bažnyčiai. Atkeldinti rusai 1871 m. prašė bažnyčią perduoti stačiatikiams. Kauno gubernatorius nesutiko ir 1872 m. … [Skaityti toliau…]
Lomių dvare 1766 m. pastatyta medinė koplyčia. 1830 ir 1850 m. ji perstatyta į bažnyčią. Buvo Batakių parapijos filija. 1934 m. į Lomius paskirtas kunigas Jonas Eičas pastatė kleboniją, praplėtė ir aptvėrė kapines, įsigijo liturginių reikmenų.