Ukmergėje pirmoji bažnyčia pastatyta apie 1387 m. (viena pirmųjų Lietuvoje). Klebonui išlaikyti Jogaila skyrė 3 valakus žemės. Apie 1560 m. pastatyta nauja parapijos bažnyčia. Maskvos kariuomenė 1655 m. bažnyčią sudegino. Ji iki 1674 m. atstatyta. Vėlesnė, statyta 1764 m., 1786 m. sudegė. Netrukus pastatyta laikina. Ukmergėje 1761–1773 m. veikė jėzuitų misija. Klebono Motiejaus Šneideravičiaus rūpesčiu … [Skaityti toliau…]
Pirmąją Nemunėlio Radviliškio evangelikų reformatų bažnyčią 1590 m. fundavo kunigaikštis Kristupas Radvila Perkūnas. 1789 m. bažnyčia sudegė. Dabartinė neoromaninio stiliaus raudonų plytų bažnyčia pastatyta 1887–1890 m. Bažnyčioje išliko jos statytojo kunigo senjoro Martyno Kumsto, mirusio 1895 m., memorialinė lenta.
Manoma, kad pirmoji bažnyčia pastatyta apie 1425 m. Kazimieras Jogailaitis 1492 m. jai skyrė 2 kapas grašių, 1503 m. Lietuvos didysis kunigaikštis Aleksandras iš Punios, Simno ir kitų dvarų skyrė dešimtinę. Manoma, kad tada buvo pastatyta nauja medinė bažnyčia, nes jos akte pažymėta, kad pirmosios bažnyčios nėra. 1513 m. įkurta parapinė mokykla (veikė su pertraukomis). … [Skaityti toliau…]
Kunigo J. Kurčevskio teigimu, bažnyčia Alovėje jau buvo 1697 m., tačiau XVIII a. vizitacijų aktuose neminima. 1797 m. Alovėje buvo statoma koplyčia. 1802 m. dvarininko Jokūbo Kęstučio Gedimino lėšomis pastatyta medinė bažnyčia. 1818 m. vėtra nuplėšė bažnyčios stogą. 1866 m. klebonas Juozas Svetlavičius bažnyčią remontavo, įdėjo naujus langus. Tikintieji prašė caro valdžios leisti pasistatyti mūrinę. … [Skaityti toliau…]
Žarėnų Šv. Mikalojaus bažnyčia stovi Žarėnų kaime (vadinti Latveliais), 5 km į vakarus nuo Šakynos.
1928 m. pastatyta dabartinė medinė bažnyčia. 1929 m. įkurta parapija.
Vengerinės dvaro savininkai Angelė ir Juozapas Daumantas Sesickiai 1803 m. Žiobiškyje pastatė medinę bažnyčią; įsteigta parapija. Bažnyčią ir parapiją fundatoriai aprūpino žeme, pinigais. 1900 m. suprojektuota mūrinė bažnyčia (sąmatinė vertė 29 306 rb). Klebono Vincento Zapkaus rūpesčiu 1902–1911 m. pastatyta dabartinė bažnyčia (darbus prižiūrėjo inž. K Kiunzelis), įrengta klebono Jurgio Gogelio pastangomis. 1913 m. pastatyti … [Skaityti toliau…]
Dvarininkas Vincas Pereščakas 1829 m. pastatė dabartinę akmenų mūro bažnyčią. Po 1905 m. kunigai atvykdavo pamaldų laikyti kas antrą ar trečią sekmadienį. 1934 m. paskirtas nuolatinis kunigas Martynas Venclova. Jis suremontavo bažnyčią, pastatė parapijos salę, sutvarkė ūkinius trobesius, vargonus. Nuo 1938 m. kuratu dirbęs Leonardas Barkauskas (1870–1952) 1950 m. buvo suimtas ir dingo be žinios. … [Skaityti toliau…]
Išlaužo dvaro rūmai ir 8 ha žemės 1926 m. paskirta kuriamai parapijai. Klebonas Vytautas Gurevičius bažnyčiai statyti rinko lėšas ir pats paaukojo apie 20 000 litų. Panaudojęs mūrinio dvaro rūmų sienas, 1933 m. pastatė dabartinę bažnyčią. Jis ir vadovavo statybai, ir pats statė. Viename iš buvusio dvaro pastatų įrengė kleboniją, kitame – parapijos salę ir … [Skaityti toliau…]
Alsėdžiai 1421–1842 m. priklausė Žemaičių vyskupams, nuo 1465 m. – jų nuolatinė rezidencija. Apie 1465 m. pastatytas vyskupo dvaras. 1842 m. vyskupo žemės suvalstybintos. Nuo 1850 m. vyskupai Alsėdžiuose negyveno, dvaro rūmus valdžia perėmė 1857 m. Pirmosios bažnyčios (iki 1475 ir 1648 m.) buvo pastatytos Alkos kalno papėdėje. Vyskupui paprašius, Lietuvos didysis kunigaikštis Kazimieras bažnyčiai … [Skaityti toliau…]