Vilniaus vaivada Kazimieras Sapiega 1697 m. jėzuitams dovanojo Šnipiškes. Jose Mykolas Kazimieras Radvila ir Mykolas Košicas 1702 m. pradėjo statyti bažnyčią. Statybai vadovavo meistrai jėzuitai Hiacintas Ptakas ir Jurgis Šikas. 1709 m. sumūrytos sienos ir vieno bokšto 2 tarpsniai. 1752 m. pagal architektų J. Dyderšteino ir J. Nezemkausko projektą pastatyti bokšto trečias ir ketvirtas tarpsniai. … [Skaityti toliau…]
Vilniaus Šv. apaštalo Baltramiejaus bažnyčia stovi Vilniuje, Užupyje. Pamaldos laikomos baltarusių kalba ir lenkų kalba.
Užpalių bažnyčiai 1522 m. paskirta dešimtinė iš dvaro. Ldk Steponas Batoras 1584 m. įsakė Užpalių savininkui laikyti kunigą ir nuo kiekvieno valako jam kasmet mokėti po grašį. Vėliau bažnyčiai dovanotas Germaniškio palivarkas. 1651 m. pastatyta nauja bažnyčia, 1653 m. pašventinta. Apie 1750 m. klebonas Petras Stasevičius pasenusią bažnyčią nugriovė ir jos vietoje pastatė naują medinę … [Skaityti toliau…]
Pirmoji bažnyčia pastatyta 1674 m. Jai 1675 m. nupirktas varpas. Nuo 1680 m. pradėtos rašyti metrikų knygos (įrašai nereguliarūs). Iš Onuškio dvaro 1698 m. bažnyčiai dovanota žemės, kurią Chominskiai atėmė. 1772 m. inventoriuje nurodyta griūvanti prūsiško mūro bažnyčia. Ona Kaminslienė ir Konstantinas Kaminskas 1774 m. pastatė naują medinę bažnyčią. Klebonas Petras Dočkus pastatė prieglaudą, sutvarkė … [Skaityti toliau…]
1459 m. Pašvitinyje pastatyta pirmoji bažnyčia. 1609 m. pradėta statyti nauja. Pašvitinys 1621–1842 m. priklausė Žemaičių vyskupijai. Vietoj medinės 1825 m. pastatyta mūrinė bažnyčia, bet dėl blogų pamatų netrukus perskilo. Ji buvo nugriauta ir 1852 m. pastatyta dabartinė bažnyčia. Ją 1857 m. konsekravo vyskupas Motiejus Valančius. Parapijai 1841 m. priklausė 6 valakai žemės. Prie bažnyčios … [Skaityti toliau…]
Pajieslio Švč. Mergelės Marijos, Liūdinčiųjų Guodėjos, bažnyčia stovi Pajieslio kaime, 8 km į pietvakarius nuo Krakių, Jieslos (Šušvės kairiojo intako) dešiniajame krante. Liaudies architektūros formų.
Budriai 1634–1842 m. priklausė Kartenos klebonui. Jis išlaikė kunigą. 1763 m. pastatyta koplyčia. 1903 m. pastatyta dabartinė medinė bažnyčia. 1926 m. įkurta parapija. 1934–1939 m. klebonavo grįžęs iš Rusijos K. Andriekus.
Kazitiškio dvaro savininkai Belikavičiai 1745 m. pastatė medinę bažnyčią ir pakvietė vienuolius unitus. Vienuolynas ir bažnyčia 1834 m. uždaryti, įrengta stačiatikių cerkvė. Vyskupas Motiejus Valančius paragino Salako kleboną pastatyti Kazitiškyje koplyčią. Ji pastatyta 1860–1862 m., 1864 m. Rusijos valdžios uždaryta. Į Kazitiškį 1905 m. paskirtas kunigas Jonas Rimkūnas iš senosios bažnyčios pastatė kleboniją. Viename jos … [Skaityti toliau…]
Mosėdis 1421–1842 m. buvo Žemaičių vyskupų valda. Mosėdžio bažnyčia minima 1544 m. 1629 m. įsteigta, 1804 m. atkurta parapinė mokykla. 1773–1783 m. pastatyta nauja mūrinė bažnyčia. Jai 1811 m. pristatytas medinis, 1844 m. – mūriniai bokštai. 1845 m. kapinėse sumūryta koplyčia. 1895–1897 m. Mosėdyje kunigavo Juozas Tumas-Vaižgantas. 1910–1914 m. veikė Lietuvių katalikų blaivybės draugijos skyrius. … [Skaityti toliau…]
Kriaunų koplyčia minima 1669 m. Nuo 1671 m. rašomos metrikų knygos. Kunigo Kazimiero Samulevičiaus rūpesčiu 1684–1688 m. pastatyta medinė bažnyčia. Jai 1684–1687 m. dovanotas Retovčiznos palivarkas, Baršėnų kaimas. Klebonas valdė 20 valakų žemės. 1694 m. bažnyčia konsekruota Švč. Mergėlės Marijos Nekaltojo Prasidėjimo titulu. 1768 m. įsteigtos Dievo Apvaizdos brolija, 1772 m. – Šv. Rožančiaus brolija. … [Skaityti toliau…]