1727 m. Vilniaus kapitulos kanauninkas Kristupas Belozaras ir Bernatonių seniūnas Kristupas Domaskis su žmona Konstancija įkurdino pijorų vienuolius, dovanojo jiems Pauslavo dvarą su 6 kaimais ir įpareigojo įsteigti ir išlaikyti gimnaziją. 1727–1728 m. pastatyta medinė bažnyčia, vienuolynas ir mokykla. 1741 m. pijorai dar gavo Daumėnų dvarą su 6 kaimais; 1743 m. skirta daugiau žemių. 1790 … [Skaityti toliau…]
Pirmoji bažnyčia pastatyta iki 1522 m. XVI a. antrojoje pusėje bažnyčią pasisavino evangelikai reformatai. Iki 1614 m. ji grąžinta katalikams. LDK paiždininkis Stanislovas Beinartas Paparčiuose 1649 m. įsteigė dominikonų vienuolyną ir jam dovanojo Kazokiškių, Paparčių, Tunilų (Tunilovičių) palivarkus. Dominikonai įsteigė naujokyną, 1797 m. padidino bažnyčią (pristatė Šv. Domininko koplyčią), įkūrė pradžios mokyklą. Vienuoliai turėjo 1072 … [Skaityti toliau…]
Pirmoji bažnyčia pastatyta 1430 m. Ją globoti Žemaičių vyskupas įpareigojo Veliuonos kleboną. 1502 m. įsteigta parapija, bažnyčiai dovanotas Žindaičių kaimas. Karalienė Bona įpareigojo vietininką Joną Kuncevičių pastatyti naują bažnyčią. Ji 1555 m. dovanojo Straižių kaimą, turintį 6 valakus žemės, vikarui, bažnyčios tarnams ir mokyklai išlaikyti. Mokyklą 1557 m. įsteigė klebonas Martynas Hermanavičius. 1655 m. bažnyčia … [Skaityti toliau…]
1748 m. pastatyta koplyčia. Ji 1783 m. perstatyta. Medinė koplyčia po Antrojo pasaulinio karo buvo nenaudojama, apie 1987 m. sudegė. Jos vietoje 1993 m. pastatyta dabartinė bažnyčia, Daugėliškio parapijos filija.
Miroslavo parapija įkurta 1719 m. Jai skirti 8 kaimai. Metrikų knygos rašytos nuo 1746 m. Antanas ir Teresė Važinskai 1763 m. pastatė naują medinę bažnyčią, įkūrė marijonų vienuolyną. Vienuoliai įsteigė mokyklą. Į bažnyčią 1835 m. trenkė žaibas, ji sudegė. Pastatyta laikina, 1847 m. – nauja mūrinė bažnyčia (valdžia skyrė 75 000 rb pašalpą) ir vienuolyno … [Skaityti toliau…]
Pirmoji bažnyčia pastatyta iki 1430 m. Kernavės dvaro valdytoja Ona Kareivaitė-Mačkuvienė 1496 m. ją apdovanojo ir įsteigė altariją. 1508 m. bažnyčiai dar skyrė turtų. Per reformaciją netoli bažnyčios buvo pastatyta arijonų sektos koplyčia. Kurį laiką arijonai buvo užėmę ir bažnyčios beneficiją. 1522 m. bažnyčia atstatyta. 1655 m. ji sudegė, pastatyta laikina. Po 1674 m. buvo … [Skaityti toliau…]
Alionių Švč. Mergelės Marijos Nekaltojo Prasidėjimo bažnyčia stovi Alionių gyvenvietėje, 10 km į rytus nuo Širvintų, 4,5 km į pietus nuo Šešuolėlių. Pamaldos laikomos lietuvių ir lenkų kalbomis.
Požėrės dvaro sodyba (išbrauktas, informacijos nėra) dvarininkas P. Zaleskis 1771 m. pastatė medinę bažnyčią. Ji buvo Laukuvos parapijos filija. Apie 1800 m. į ją iš griūvančios Ivoniškio (Gudelių) dvaro koplytėlės perkelta Kristaus Atsimainymo statula. Tikintieji manė ją esant stebuklingą. 1868 m. bažnyčia remontuota, pristatyta zakristija. 1905–1906 m. bažnyčia gerokai pertvarkyta: pailgintas priekis, pristatytas bokštas.
Plokščių savininkas Jeronimas Krišpinas-Kiršenšteinas 1670 m. pastatė medinę bažnyčią. Jai sudegus naują bažnyčią 1784 m. pastatė Benediktas Karpis. Šiai supuvus kunigo Tomo Jankausko rūpesčiu, padedant grafui Benediktui Tiškevičiui ir parapijiečiams 1868 m. pastatyta dabartinė medinė bažnyčia. 1883 m. ją konsekravo pavyskupis Juozapas Olekas. 1907 m. įsikūręs „Žiburio“ draugijos skyrius (pirmininkas kunigas J. Markelis) 1909 m. … [Skaityti toliau…]
1989 m. lapkričio 15 d. įkurta parapija, gruodžio mėn. bendrabutyje įrengta koplyčia. 1992 m. ji perkelta į savivaldybės patalpas. 1998 m. pastatyta mūrinė Visagino Šv. apaštalo Pauliaus bažnyčia.