Riečių Švč. Trejybės bažnyčia

Riečių dvare 1744 m. buvo koplyčia. Ji 1791–1804 m. turėjo nuolatinį kunigą. Vėliau ją lankydavo Daukšių kunigas 3 kartus per metus. Prieš Pirmąjį pasaulinį karą koplyčia buvo begriūvanti. Daukšių klebono rūpesčiu 1919 m. pastatyta dabartinė medinė bažnyčia. 1924 m. įkurta parapija.

Mikoliškių Šv. Juozapo bažnyčia

Kauno gubernatorius 1909 m. leido Mikoliškiuose statyti koplyčią. Ji generolo Liucijaus Bronišo rūpesčiu pastatyta 1911 m., buvo Gargždų parapijos filija. 1926 m. įkurta parapija, koplyčia tapo bažnyčia.

Babtų Šv. apaštalų Petro ir Povilo bažnyčia

Pirmąją medinę bažnyčią 1672 m. pastatė dvarininkas Mlečka. Bažnyčia 1715 m. perstatyta nuo pamatų. Iš pradžių buvo Vandžiogalos filija. 1744 m. įsteigta parapija. 1777 m. ir vėliau veikė parapinė mokykla. Ji 1782 m. turėjo atskirą pastatą. Pamokslai 1782 m. buvo sakomi lenkiškai ir lietuviškai. Bažnyčios metrikų knygos 1767–1819 m. rašytos lotyniškai, 1819–1848 m. – lenkiškai, … [Skaityti toliau…]

Joniškio Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčia

1526 m. Joniškyje Vilniaus vyskupo Jono rūpesčiu pastatyta bažnyčia, įkurta parapija. Pirmasis klebonas buvo Morkus Lančkis. 1626 m. pastatyta nauja mūrinė bažnyčia. Parapijai priklausė Gurkos palivarkas, Gulbinų, Kužių, Mykolaičiūnų, Nociūnų, Raudoniškių kaimai. Iš bažnyčios 1679 m. buvo likę tik griuvėsiai, ją reikėjo restauruoti. Inžinierius Ustinas Golinevičius 1888 m. parengė mūrinės bažnyčios perstatymo projektą. Leidimo statyti … [Skaityti toliau…]

Daugų Dievo Apvaizdos bažnyčia

Manoma, kad Dauguose bažnyčią pastatė Lietuvos didysis kunigaikštis Vytautas (iki 1430 m.). Jai skirta dešimtinė iš Daugų, Alytaus ir Perlojos dvarų. Manoma, kad bažnyčia buvo miestelio šiaurės rytų pakraštyje. 1503 m. Lietuvos didysis kunigaikštis Aleksandras patvirtino Vytauto raštus ir papildė turtą. Karalienė Bona 1555 m. rėmė prieglaudos ir prie jos Šv. Petro bažnyčios statybą. Manoma, … [Skaityti toliau…]

Zibalų Šv. Jurgio bažnyčia

Vyskupas Abraomas Voina tarp 1631 ir 1641 m. Šešuolių dvaro Zibalų palivarką dovanojo Šešuolių bažnyčiai. Zibaluose 1744 m. klebonas Kitkevičius pastatė koplyčią, kuri apie 1774 m. tapo filija. Parapija įkurta 1920 m. klebono Kazimiero Lajausko (g. 1892 m., lenkų nužudytas 1921 m.) rūpesčiu. Klebonas Bronius Bulika (1923–1988) 1950 m. nuteistas 10 m. ir ištremtas.

Šilalės Šv. Pranciškaus Asyžiečio bažnyčia

Dvarininkas Orvydas (Orvydavičius) 1533 m. pastatė Šilalėje bažnyčią ir ją išlaikė. Įkurta parapija. Šilalės klebonas Jonas Tartila vienas pirmųjų Lietuvoje pradėjo propaguoti reformacines evangelikų liuteronų idėjas, todėl 1536 m. turėjo pasitraukti į Mažąją Lietuvą. Šilalės bažnyčia XVI a. pabaigoje priklausė protestantams. XVII a. pradžioje grąžinta katalikams. Pranas Pilsudskis 1769 m. pastatė naują mūrinę bažnyčią. 1792 … [Skaityti toliau…]

Kvėdarnos Švč. Mergelės Marijos Nekaltojo Prasidėjimo bažnyčia

Pirmoji bažnyčia pastatyta apie 1569 m., ji 1593 m. sudegė, 1609 m. pastatyta nauja medinė. Bažnyčiai dovanotas Visdžiaugų kaimas. 1609 m. įsteigta, 1782 m. atkurta parapinė mokykla. 1703 m. pastatyta kita bažnyčia, 1843 m. sudegė. 1845 m. pastatyta nauja bažnyčia. 1902 m. ji padidinta, iš šonų pristatytos 2 koplyčios. 1911–1914 m. veikė Lietuvių katalikų blaivybės … [Skaityti toliau…]

Turgelių Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčia

Pirmoji medinė bažnyčia pastatyta 1500 m. Vietoj sudegusios bažnyčios 1722 m. pastatyta nauja. Nuo 1777 m. veikė parapinė mokykla. Dar 1795 m. kunigas Povilas Bžostovskis naujos bažnyčios statybai paskyrė 20 000 zlotų. 1827 m. dalis parapijos kaimų kalbėjo tik lietuviškai. 1830 m. ir vėliau lietuviškų pamaldų ir pamokslų nebuvo. 1832 m. bažnyčiai priklausė jurisdika miestelyje, … [Skaityti toliau…]