Manoma, kad mūrinė bažnyčia pastatyta iš lietuvių pilies XV a. pirmojoje pusėje. Minima 1518 m. Apie XVI a. vidurį perduota protestantams. 1600 m. iškelta bažnyčios grąžinimo byla. Po ilgo bylinėjimosi 1627 m. sutartimi bažnyčia perduota katalikams. Konsekruota 1662 m. Bažnyčia 1758 m. rekonstruota, pažeminta, šoninės navos perdengtos skliautais. XVIII a. antrojoje pusėje veikė parapinė mokykla. … [Skaityti toliau…]
Iki 1871 m. kaimo kapinėse pastatyta medinė koplyčia. 1911 m. įkurta parapija. Pilviškių klebonas S. Švilpa pastatė kleboniją ir ūkinius pastatus. Tikintieji be caro valdžios leidimo pastatė dabartinę medinę bažnyčią. 1912 m. statyti baigė pirmasis jos klebonas Simonas Garmus. 1911–1914 m. veikė Lietuvių katalikų blaivybes draugijos skyrius, turėjęs savo biblioteką – skaityklą. Per Pirmąjį pasaulinį … [Skaityti toliau…]
Kriukai iki 1842 m. priklausė Žemaičių vyskupų Pašvitinio dvarui. Gyventojai savo lėšomis 1792 m. pastatė medinę bažnyčią. Vyskupas Steponas Jonas Giedraitis jai suteikė parapijos teises. Vyskupas Juozapas Arnulfas Giedraitis 1803 m. paskyrė 2 valakus žemės. Lietuviškos spaudos draudimo laikais klebonas Kazimieras Marma platino draudžiamą spaudą, 1906 m. įsteigė knygynėlį, 1908 m. – Lietuvių katalikų blaivybės … [Skaityti toliau…]
Siesikų klebonijai 1441 m. dovanojama Panoterių žemė ir įpareigojama ten pastatyti koplyčią. 1584 m. ji atiteko evangelikams reformatams. 1700 m. koplyčia sudeginta ir neatstatyta, nors bylinėtasi. Iki 1744 m. pastatyta katalikų koplyčia. XVIII-XIX a. Panoteriai buvo vadinami Koplyčiomis. Kunigas Ignotas Smilgevičius 1863 m. ištremtas į Permės guberniją (1872 m. grįžo į Kuršą). Koplyčia 1864 m. … [Skaityti toliau…]
Palūšėje 1747–1757 m. pastatyta dabartinė medinė bažnyčia. Ją fundavo kunigas J. Stockis-Bazilevskis nuosavoje, iš tėvų paveldėtoje žemėje. Pasakojama, kad statybai tebuvo naudotas tik kirvis. 1771 m. bažnyčiai priklausė 3 kaimai ir 2 užežiai (1832 m. turėjo tik Pagavės kaimą). 1782 m. minima parapinė mokykla. 1815–1830 m. bažnyčia atnaujinta, 1841 m. apkalta lentomis. 1886–1894 m. išdažytas … [Skaityti toliau…]
Jonas Talaitis 1624 m. pastatė medinę bažnyčią. 1624 m . įkurta parapija. 1668–1691 m. veikė parapinė mokykla (1804 m. atkurta). Ivoniškyje, arba Senojoje Laukuvoje, 1689 m. pastatyta bažnyčia (nugriauta po 1863 m.) turėjo kunigą. Naujoji Laukuvos bažnyčia statyta iki 1705 m. Kapinėse XVIII a. pastatyta medinė koplyčia. 1829 m. perstatyta. 1748 m. veikė Škaplieriaus draugija. … [Skaityti toliau…]
1347 m. pastatyta medinė stačiatikių cerkvė. XVI a. perduota unitams bazilijonams. Dabartinę mūrinę bažnyčią 1514 m. fundavo Konstantinas Ostrogiškis po skambios pergalės Oršos mūšyje. 1821 m. ji buvo uždaryta ir įkurta stačiatikių seminarija, kuri 1919 m. buvo perduota katalikiškai šv. Vincento Pauliečio draugijai. Sovietmečiu, 1940–1991 m. neveikė, po to perduota Graikų apeigų katalikų bendruomenei. 1994 … [Skaityti toliau…]
Senosios Varėnos Šv. arkangelo Mykolo bažnyčia stovi Senojoje Varėnoje. Bažnyčia pastatyta 1994 m., lapkričio 6 d. ją pašventino popiežiaus nuncijus.
Pirmoji bažnyčia pastatyta tarp 1431 ir 1500 m., 1636 m. perstatyta. 1737 m. pastatyta nauja bažnyčia. Valdžios įsakymu 1869 m. uždaryta ir nugriauta. 1907 m. gautas leidimas statyti bažnyčią. 1908 m. įkurta parapija. 1909 m. pastatyta dabartinė medinė bažnyčia, 1967 m. ji suremontuota. 1968–1990 m. parapiją administravęs kunigas Mykolas Petravičius išdažė.
Pirmoji Utenos bažnyčia minima 1500 m. Jai 1522 m. paskirta dešimtinė iš Utenos ir Užpalių dvarų. Iki XVIII a. pradžios Utenos ir Užpalių bažnyčios ir parapijos turėjo bendrą kleboną. 1777 m. minima parapinė mokykla. 1796 m. Utenos bažnyčiai priklausė miestelio jurisdika, Utenėlės palivarkas (7 valakai žemės) ir palivarkas Dusetų parapijoje (13 valakų). 1796–1802 m. klebono … [Skaityti toliau…]