Apie 1620 m. Paringyje pastatyta koplytėlė, kuri išgarsėjo Nukryžiuotojo Jėzaus skulptūra. Jos vietoje apie 1745 m. pastatyta medinė koplyčia. Vietoj medinės 1819 m. sumūryta nauja koplyčia, įrengtas altorius, paskirtas kunigas. 1837 m. birželio 25-ąją, atlaidų dieną (liepos 7 d.), per pamaldas nuo žvakės užsidegė altoriaus užuolaida. Netoliese buvusi dvarininkė Venglinskienė (pagal tradiciją priiminėjo žmonių atneštas … [Skaityti toliau…]
Apie 1765 m. pastatyta Degenių kaimo koplyčia. 1783 m. Jurgis Gadonas kitoje vietoje, šalia kaimo, pastatė bažnyčią. Vietovę imta vadinti Gadūnavu. 1817 m. įsteigta parapija. Dar 1870 m. klebonas Vismontas, klebonavęs čia 30 metų, planavo statyti naują bažnyčią ir paskyrė 7000 rublių. Dabartinė mūrinė bažnyčia pastatyta 1901 m. kunigo Baltramiejaus Baltrėno rūpesčiu.
Duokiškio palivarkas 1650 m. dovanotas Kamajų bažnyčiai. 1796 m. minima medinė Duokiškio koplyčia. Baisogalos altarista kunigas Kazimieras Mačionis, 1904 m. atvykęs į Duokiškį, baigė statyti kleboniją ir ėmė organizuoti bažnyčios statybą. Ji 1906 m. pastatyta ir pašventinta. Senoji koplyčia nugriauta. Jos altorius ir įrengimai pernešti į bažnyčią. 1915 m. į Rusiją išvežti 3 varpai. Po … [Skaityti toliau…]
Klovainių (Krivaičių) dvaro savininkas Jeronimas Valavičius 1621 m. pastatė medinę bažnyčią. Jai 1624 m. dovanotas Beržinių kaimas, vėliau pakeistas į Laipuškių kaimą, turėjo jurisdiką miestelyje. 1625 m. įsteigta parapija, 1627 m. – parapinė mokykla. 1635 m. bažnyčią konsekravo vyskupas Jurgis Tiškevičius. Klovainiuose nuolat gyveno 3 kunigai. 1690 m. įsteigta altarija. Nuo 1768 m. veikė Šv. … [Skaityti toliau…]
Į Pusnę steigti parapijos 1922 m. paskiriamas iš Rusijos grįžęs kunigas Justinas Jurkūnas. Iš pradžių pamaldos laikytos privačiuose pastatuose. Andrius ir Jadvyga Daminskai būsimai bažnyčiai dovanojo žemės. Už 1000 litų nupirkta senoji medinė Kiauklių bažnyčia ir pastatyta Pusnėje. 1924 m. Pusnės klebonu paskirtas Albertas Želnia-Želnys. Jo rūpesčiu bažnyčia dvigubai padidinta, pristatytas bokštas ir 1927 m. … [Skaityti toliau…]
Ukrinų bažnyčiai dvarininkas Laurynas Pilsudskis 1776 m. dovanojo 4 valakus žemės. Ukrinų ir Bukančių bajorkaimių bajorai (šlėktos) 1803 m. pastatė naują bažnyčią. Ji ir varpinė 1852 m. liepos 21 d. sudegė. 1857 m. pastatyta dabartinė medinė bažnyčia (buvo Židikų parapijos filija), 1913 m. padidinta.
Būdvietyje 1820 m. pastatyta vieša koplyčia. Ji 1831 m. turėjo nuolatinį kunigą. Vėliau kurį laiką jo nebuvo. 1885 m. paskirtas nuolatinis. Kunigo Vladislovo Palukaičio rūpesčiu nuo 1895 m. pradėta giedoti lietuviškai. Kunigas Jonas Grajauskas 1906 m. pastatė medinę koplyčią. Ji 1917 m. tapo filija. 1920 m. įkurta parapija. Iki 1936 m. pristatyta zakristija ir prieangis … [Skaityti toliau…]
Manoma, kad mūrinė bažnyčia pastatyta iš lietuvių pilies XV a. pirmojoje pusėje. Minima 1518 m. Apie XVI a. vidurį perduota protestantams. 1600 m. iškelta bažnyčios grąžinimo byla. Po ilgo bylinėjimosi 1627 m. sutartimi bažnyčia perduota katalikams. Konsekruota 1662 m. Bažnyčia 1758 m. rekonstruota, pažeminta, šoninės navos perdengtos skliautais. XVIII a. antrojoje pusėje veikė parapinė mokykla. … [Skaityti toliau…]
Iki 1871 m. kaimo kapinėse pastatyta medinė koplyčia. 1911 m. įkurta parapija. Pilviškių klebonas S. Švilpa pastatė kleboniją ir ūkinius pastatus. Tikintieji be caro valdžios leidimo pastatė dabartinę medinę bažnyčią. 1912 m. statyti baigė pirmasis jos klebonas Simonas Garmus. 1911–1914 m. veikė Lietuvių katalikų blaivybes draugijos skyrius, turėjęs savo biblioteką – skaityklą. Per Pirmąjį pasaulinį … [Skaityti toliau…]
Kriukai iki 1842 m. priklausė Žemaičių vyskupų Pašvitinio dvarui. Gyventojai savo lėšomis 1792 m. pastatė medinę bažnyčią. Vyskupas Steponas Jonas Giedraitis jai suteikė parapijos teises. Vyskupas Juozapas Arnulfas Giedraitis 1803 m. paskyrė 2 valakus žemės. Lietuviškos spaudos draudimo laikais klebonas Kazimieras Marma platino draudžiamą spaudą, 1906 m. įsteigė knygynėlį, 1908 m. – Lietuvių katalikų blaivybės … [Skaityti toliau…]