✞ Maldos.lt

Pirmoji katalikų bažnyčia pastatyta 1602 m. (Kretingsodyje) ir įsteigtas bernardinų vienuolynas. 1610–1617 m. Žemaičių seniūno ir Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės etmono Jono Chodkevičiaus iniciatyva pastatyta nauja mūrinė bažnyčia su vienuolynu. 1672 m. bažnyčia atnaujinta ir padidinta. XVIII a. veikė parapinė mokykla (1836 m. pertvarkyta į valdinę). XVIII a. pranciškonai pastatė Šv. Antano garbei skirtą altorių, kurį … [Skaityti toliau…]

Plutiškėse 1791 m. pastatyta koplyčia. Ji 1801 m. tapo Prienų parapijos filija. Klebonas Simonas Mackevičius 1839 m. pastatė dabartinę medinę bažnyčią. Ją 1841 m. konsekravo vyskupas Povilas Strašinskis. Po 1863 m. Plutiškių administratoriumi buvo kunigas Motiejus Brundza (1824–1870), spaudos draudimo laikais populiaraus „Lementoriaus" (išspausdintas 1859 m.) autorius; palaidotas Plutiškių kapinėse. 1906 m. įsikūrė „Žiburio“ draugijos … [Skaityti toliau…]

Kretkampio dvaro savininkas Steponas Vaizbūnas 1866 m. pastatė mūrinę koplyčią savo šeimos nariams laidoti. Kunigas Romanas Zaremba 1908 m. ją suremontavo, pristatė medinę zakristiją. Iki 1918 m. kunigas Sabas pastatė erdvesnę medinę koplyčią ir joje laikė pamaldas. Kretkampyje 1940–1941 m. gyveno arkivyskupas Pranciškus Karevičius, vėliau prelatas Jonas Naujokas. Po Antrojo pasaulinio karo koplyčia veikia bažnyčios … [Skaityti toliau…]

Vilniaus Švč. M. Marijos Ramintojos bažnyčia – stovi Vilniuje, Senamiestyje, Savičiaus g. Vienintelis Lietuvoje vienabokštis vėlyvojo baroko kulto pastatas ir paskutinis Vilniaus baroko paminklas. Priklausė vienuoliams augustinams. Šiuo metu neveikianti, viena labiausiai apleistų bažnyčių Vilniaus mieste.

1566 m. pastatyta bažnyčia. Jai skirtas Nebūtkaimio kaimas su 6 valakais žemės. 1570 m. įsteigta parapinė mokykla. 1658 m. bažnyčią apiplėšė Prūsijos kareiviai. Vištyčio seniūnas Kristupas Puzinas 1723 m. pastatė naują medinę bažnyčią. 1736 m. įkurta jėzuitų misija, tvarkiusi ir parapijos reikalus. 1777 m. atkurta parapinė mokykla. 1829 m. pastatyta nauja mūrinė bažnyčia. Klebonas Augustinas … [Skaityti toliau…]

Manoma, kad bažnyčia Varniuose pastatyta apie 1414–1416 m. Ji 1417 m. konsekruota. 1524 m. parapinei bažnyčiai dovanotas Saušilio kaimas. Vėlesnė bažnyčia statyta 1764 m. 1804 m. pakeisti jos sienojai. Varniuose nuo 1803 m. klebonavo poetas Kiprijonas Juozapas Nezabitauskis-Zabitis (1779–1837). Iškėlus iš Varnių vyskupą, Šv. Aleksandro bažnyčia 1864 m. tapo Senųjų Varnių parapine bažnyčia. Jai priklausė … [Skaityti toliau…]

1796 m. minima nauja Kazliškio koplyčia, kuri XIX a. antrojoje pusėje sugriuvo. Kazliškio apylinkių gyventojai 1901 m. prašė konsistorijos leidimo pasistatyti koplyčią. Konsistorija neleido statyti, kol nebus pastatyta Žiobiškio bažnyčia. Kazliškio dvaro savininkė A. Brazauskienė gavo Vidaus reikalų ministerijos leidimą koplyčiai statyti ir padovanojo sklypą. 1910 m. pabaigoje pastatyta medinė koplyčia. 1911 m. pabaigoje paskirtas … [Skaityti toliau…]

Ramygalos pirmoji bažnyčia pastatyta tarp 1431 ir 1500 m. (1500 m. minimas Ramygalos altarista). Iki 1648 m. Vilniaus katedros Šv. Kazimiero koplyčiai dovanotas Ramygalos dvaras. 1674–1677 m. minima sena, begriūvanti bažnyčia. XVIII a. viduryje bažnyčia sudegė. 1781 m. pastatyta nauja medinė, šiaudais dengta, turėjusi 5 altorius. Pradėjo veikti parapinė mokykla. 1784 m., be jurisdikos miestelyje, … [Skaityti toliau…]

1989 m. kovo 16 d. buvo užregistruota Kauno miesto Šilainių katalikų religinė bendruomenė ir gautas Ministrų Tarybos leidimas naujos bažnyčios statybai. Ruošiantis jos statybai Vilijampolės Šv.Juozapo parapijos klebono monsinjoro Liongino Vaičiulionio rūpesčiu buvo pastatyta parapijos salė, kurioje šiuo metu yra įrengta laikina koplyčia. 1994 m. rugpjūčio 3 d. kardinolo Vincento Sladkevičiaus dekretu leista pašventinti laikiną … [Skaityti toliau…]

Gaidė 1514 m. paskirta Drūkšių klebonijai. 1726 m. pastatyta bažnyčia, per 1794 m. sukilimą gerokai apgriauta. 1812 m. atnaujinta. 1849 m. Gaidė priskirta prie Žemaičių vyskupijos. 1883 m. pastatyta nauja medinė bažnyčia. 1900–1908 m. klebonavęs Juozapas Žiogas (1868–1935) nuo 1905 m. kas antrą sekmadienį pamaldas laikė lietuviškai, parapijiečiai pramoko lietuviškų giesmių. Iškėlus J. Žiogą, lietuviškos … [Skaityti toliau…]