Kauno pal. arkivyskupo Jurgio Matulaičio bažnyčia
Kauno palaimintojo arkivyskupo Jurgio Matulaičio bažnyčia stovi Kaune, Eiguliuose.
Kauno palaimintojo arkivyskupo Jurgio Matulaičio bažnyčia stovi Kaune, Eiguliuose.
1906 m. susikūrė Kaišiadorių bažnyčios statybos komitetas. Stasiūnų (Vladikiškių) dvaro savininkas būsimai bažnyčiai dovanojo 2 dešimtines žemės. Patvirtintas mūrinės bažnyčios projektas, pašventinti jos pamatai. 1907 m. buvusiame grūdų sandėlyje įrengta bažnyčia. Pirmasis Kaišiadorių klebonas Valerijonas Goliakas atsisakė turimo bažnyčios projekto. 1908 m. parengtas ir patvirtintas naujas gelžbetoninės bažnyčios projektas. 1912 m. klebonas Alfonsas Varnas sutarė … [Skaityti toliau…]
Manoma, kad pirmoji bažnyčia Darsūniškyje pastatyta 1418 m. Jai 1473 m. dovanotos 6 šeimynos, 1492 m. – pusė dešimtinės iš Jiezno dvaro sodybos , leista pasistatyti smuklę. 1655 m. bažnyčia sudegė. 1694 m. pastatyta nauja. 1702 m. Švedijos kariuomenė sudegino kleboniją ir prieglaudą. XVIII a. veikė parapinė mokykla. Vėlesnė bažnyčia statyta 1780 m. Ji 1818 … [Skaityti toliau…]
Dabužiuose 1800 m. buvo medinė, šiaudais dengta koplyčia. Joje 1913 m. pradėtos laikyti gegužinės pamaldos. Vyskupas 1915 m. įsakė Anykščių klebonui koplyčioje laikyti pamaldas kartą per mėnesį. 1916–1920 m. buvo nuolatinis kunigas – Jonas Baltušis. Prie koplyčios jis pristatė zakristiją. Kunigo Mykolo Rusecko rūpesčiu 1922 m. pastatyta klebonija, plytinė, įsteigtos kapinės. Kunigo Igno Bernotavičiaus ir … [Skaityti toliau…]
Šilutės evangelikų liuteronų bažnyčia – evangelikų liuteronų bažnyčia Šilutėje. Nuo senų senovės Šilutė priklausė Verdainės parapijai. Tačiau Šilutė plėtėsi labai intensyviai. Kai buvę kaimai Verdainė, Žibai, Barzdūnai ir Cintjoniškis susijungė susidarė miestas, kuris turėjo 3000 gyventojų. Tada iškilo būtinybė statyti atskirą bažnyčią. 1910 m. Hugo Šojus kreipėsi į Rytų Prūsijos evangelikų konsistoriją, kad atskirtų nuo … [Skaityti toliau…]
1921 m. įkurta parapija, pamaldos laikytos klėtyje. Kunigo Antano Grybino rūpesčiu 1922–1923 m. pastatyta laikina bažnyčia. Kunigo Stanislovo Vasiukevičiaus pastangomis 1936 m. pastatyta medinė vienabokštė bažnyčia (pašventinta 1936 m. rugpjūčio 9 d.), 1937 m. – parapijos salė. 1944 m. bažnyčia sudegė. 1945 m. pastatyta dabartinė medinė.
Manoma, kad pirmoji bažnyčia (arba koplyčia) buvo pastatyta apie 1323 m. 1408 m. pradėta statyti gotikinė bažnyčia, kuri 1441 m. padidinta, įkurta parapija. Lietuvos didžiojo kunigaikščio Aleksandro iniciatyva 1501 m. pastatyta mūrinė bažnyčia ir atiduota šalia įsikūrusiam dominikonų vienuolynui. Jam paskirtas namas mieste ir Vingrių šaltiniai. 1610 ir 1655 m. bažnyčia ir vienuolynas degė. 1679–1688 … [Skaityti toliau…]
Prie buvusių svarbiausių gatvių sankryžos 1387–1426 m. pastatyta mūrinė gotikinė pirmoji parapinė bažnyčia. Ji pradėta statyti Jogailos iniciatyva. XV a. ir 1530 m. degė. 1566–1571 m. klebonavo žymus teisininkas Petras Roizijus. Po jo mirties bažnyčia atiduota jėzuitams. Bažnyčios rekonstrucijai 1571 m. prie Riešės jėzuitams paskirtas molingas sklypas plytinei pasistatyti. Perstatant bažnyčią išlaikyta gotikinė architektūra. 1600–1610 … [Skaityti toliau…]
Bažnyčia Vepriuose minima 1553 m. Šemetos 1616 m. kapinėse pastatė mūrinę koplyčią. Apie 1683 m. Milašiūnų palivarkas dovanotas Vilniaus dominikonams (panaikinti 1844 m.), administravusiems Veprių bažnyčią. Jie vienuolyno Vepriuose nepastatė ir bažnyčia mažai rūpinosi. 1810 m. prie mūrinės koplyčios pristatyta medinė dalis (1895 m. buvo du mediniai priestatai). 1845 m. į Veprius perkeltas Upninkų parapijos … [Skaityti toliau…]
Viržuvėnai (taip iki XVIII a. antrosios pusės buvo vadinama Janapolė) 1421–1842 m. priklausė Žemaičių vyskupams. Iki 1748 m. pastatyta bažnyčia. Jonas Domininkas Lopacinskis, 1762 m. tapęs Žemaičių vyskupu, Viržuvėnuose pasistatė rūmus ir čia gyveno. 1763 m. pastatyta nauja bažnyčia, po 1774 m. įkurta parapija. 1776 m. bažnyčiai paskirtas valakas žemės. 1887 m. leista perstatyti bažnyčios … [Skaityti toliau…]