Margininkuose iki 1871 m. pastatyta medinė koplyčia. Joje švęsti Šv. Jurgio, Švč. Mergelės Marijos Škaplierinės ir Angelų Sargų atlaidai. 1924 m. įkurta parapija, koplyčia suremontuota, pertvarkyta į bažnyčią. Kaimo gyventojai parapijai skyrė 10 ha žemės.
Švedriškės gyventojai priklausė Kazitiškio parapijai. Lenkijai 1920 m. okupavus Vilniaus kraštą, parapijos vakarinė dalis liko be bažnyčios. Garbšių kaime įrengta laikina koplyčia. Švedriškės viensėdžio savininkė Marija Leščiauskienė 1927 m. dovanojo būsimai bažnyčiai 81,4 ha žemės su trobesiais. 1928 m. įrengta laikina koplyčia. 1929 m. paskirtas kunigas. 1933 m. pastatyta, 1934 m. įrengta dabartinė medinė bažnyčia. … [Skaityti toliau…]
Naujosios Akmenės Šv. Dvasios Atsiuntimo bažnyčia stovi Naujojoje Akmenėje.
Apie 1796 m. Barzduose pastatyta medinė koplyčia. 1819 m. veikė parapinė mokykla. Po Pirmojo pasaulinio karo įkurta parapija. Pirmasis klebonas Antanas Petrauskas 1920 m. padidino koplyčią, 1921–1922 m. pastatė dviaukštę kleboniją, ūkinius pastatus, 1922 m. įsteigė mergaičių namų ruošos mokyklą. Iki 1924 m. pastatyti parapijos namai su sale. Dabartinę mūrinę bažnyčią baigė statyti klebonas Stanislovas … [Skaityti toliau…]
Vilniaus katedros kanauninkas Juozapas Puzinas (nuo 1740 m. Livonijos vyskupas) 1733 m. pastatė koplyčią. Ji priklausė Lavoriškių parapijai. 1826 m. pastatyta dabartinė mūrinė bažnyčia. 1869 m. uždaryta, 1871 m. paversta stačiatikių cerkve. Katalikai pastatą atgavo tik 1918 m. Bažnyčia 1922 m. suremontuota, 1923 m. įkurta parapija. 1935 m. bažnyčia restauruota. Klebono Aleksandro Liachovičiaus rūpesčiu ir … [Skaityti toliau…]
Vilniaus raj Šv. Stepono parapijos klebonas 1813 m. Vaidotų kaime (1 km į pietus nuo Baltosios Vokės, Vokės kairiajame krante) pastatė koplyčią. Hilarijus Lenskis ir Vladimiras Lenskis 1910 m. Baltojoje Vokėje pastatė dabartinę mūrinę bažnyčią. 1921 m. įkurta Vokės parapija. Nuo 1949 m. klebonavęs garbės kanauninkas Leopoldas Chomskis (1885–1982), (palaidotas šventoriuje) 1979 m. bažnyčią suremontavo. … [Skaityti toliau…]
Iš Rusijos 1922 m. į Paisėte II (3,5 km į pietus nuo Saldutiškio) grįžo kunigas Antanas Maciulevičius (1882–1968) ir pradėjo ūkininkauti. Be to, jis dvaro rūmų salėje įrengė koplyčią ir pradėjo laikyti pamaldas. 1923 m. įkurta parapija. Į Saldutiškį paskirtas iš Rusijos grįžęs klebonas Stanislovas Švėgžda. Bažnyčia įrengiama buvusiame dvaro ūkiniame pastate. 1925–1928 m. ant … [Skaityti toliau…]
Manoma, kad dar 1419 m. Vytautas pastatydino pirmąją bažnyčią Krekenavoje. Rodų dvaro savininkai Aleksiejus ir Stanislovas Vizgirdai-Vizgirdavičiai 1484 m. pastatė medinę bažnyčią ir ją aprūpino. Žemaičių kapitulos arkidiakonui (vyskupo padėjėjui katedroje) Jurgiui Talaičiui 1527 m. dovanota Krekenavos klebonija su visu turtu. 1531 ir 1536 m. funduotos 2 altarijos. Vėliau jos sujungtos į vieną. 1533 m. … [Skaityti toliau…]
1669 m. nurodyta Šimonių koplyčia. 1671 m. rugpjūčio 15 d. vyskupas Mikalojus Steponas Pacas konsekravo pastatytą bažnyčią, dovanojo Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų paveikslą, arnotą, sidabrinę taurę. Nuo to laiko Šimonis ėmė lankyti maldininkai (užregistruota ypatingų pagijimų). 1700 m. pradėtos rašyti metrikų knygos. 1744 m. Šimonys buvo Kupiškio parapijos filija. Kunigo K. Sveitkauskio rūpesčiu … [Skaityti toliau…]
Palėvenės savininkas Mykolas Laurynas Počobutas su žmona Marijona įsteigė dominikonų vienuolyną. Jo reikalams dovanojo Palėvenės ir Lamokų palivarką. Pastatyta vienanavė mūrinė bažnyčia, 1779 m. – dviaukštis mūrinis vienuolynas. Vienuoliai įsteigė noviciatą ir mokyklą, turėjo 970 tomų biblioteką (buvo ir lietuviškų knygų). 1818 m. vienuolynui dar priklausė Karališkių palivarkas, Daunorių kaimas, Barzdžių palivarkas su kaimu (iš … [Skaityti toliau…]