Dūkštų dvaro savininkė Darata Giedraitytė-Daubarienė 1647 m. pastatė koplyčią. Ji 1716 m. minima kaip Maišiagalos filija. Liudvikas ir Teresė Senickiai Dūkštų palivarką 1743 m. paskyrė Raseinių pijorams. Jie Dūkštas 1768 m. išnuomojo Vilniaus pijorams, kurie jas valdė, bet nuomos nemokėjo. 1772 m. pastatyta pusiau medinė, pusiau mūrinė bažnyčia (statyba rūpinosi rektorius kunigas M. Franckevičius). Pijorai … [Skaityti toliau…]
Vilniaus Viešpaties Dangun Žengimo bažnyčia, plačiau žinoma kaip Vilniaus Misionierių bažnyčia, yra Vilniaus senamiestyje. Bokštų paaukštinimo ir tambūro projektą sukūrė Kristupas Glaubicas.
Jurgis Vidiškis 1562 m. Vidiškių filijai dovanojo 300 grašių. 1664 m. pastatyta nauja medinė bažnyčia. XVIII a. pabaigoje veikė parapinė mokykla. Iki 1840 m. bažnyčia sudegė. Vietoj jos pastatyta laikina medinė (be grindų). Šventupio ir Vidiškių savininkas, Ukmergės apskrities bajorų maršalka Anupras Koska 1844 m. pradėjo statyti mūrinę bažnyčią. Dėl lėšų stokos darbai 1849 m. … [Skaityti toliau…]
1907 m. patvirtintas A. Filipovičiaus-Duboviko naujos medinės bažnyčios projektas. 1908 m. atkurta parapija, pastatyta laikina, 1910–1913 m. – dabartinė bažnyčia (darbus prižiūrėjo inž. Bronislovas Malevskis). 1918 m. įkurtas „Ryto" draugijos skyrius, kuris rūpinosi Aukštadvaryje įsteigta progimnazija. Kunigas Kazimieras Trimonis 1937 m. pastatė parapijos namus.
Parapijiečių padedamas kunigas Vincentas Dumčius (1886–1986) 1924 m. pastatė medinę bažnyčią. 1944 metais ji sudegė, Šv. mišios buvo laikomos kitame pastate. 1963 m. ji uždaryta, 1990 metais atstatyta ir sugrąžinta katalikams.
Karsakiškio dvaro savininkai Ivaškevičiai dvare laikydavo kunigus, dažniausiai altaristas. Čia 1793–1795 m. ir 1804–1806 m. gyveno poetas, kunigas Antanas Strazdas. Ivaškevičiai 1803 m. pastatė medinę bažnyčią ir kunigui išlaikyti skyrė 40 dešimtinių žemės. Bažnyčiai sudegus, 1831 m. dvarininkas Galiofas pastatė naują medinę bažnyčią. Į Karsakiškį atvykęs finalistas Leonas Skopas 1869 m. rado bažnyčią apleistą, kiauru … [Skaityti toliau…]
1869 m. įkurta Rukų evangelikų – liuteronų parapija. 1885–1886 m. pastatyta dabartinė mūrinė bažnyčia. 1945 m. bažnyčia perduota katalikams, po nepriklausomybės atgavimo bažnyčia grąžinta evangelikams – liuteronams. 1997 metais bažnyčioje kilo gaisras, Vokietijoje gyvenantys Rukų parapijiečiai padėjo bažnyčią atstatyti.
Židikai 1614 m. dovanoti Kražių jėzuitų kolegijai. 1636-1773 m. veikė jėzuitų misija. Apie 1636 m. pastatyta medinė koplyčia. Jėzuitai bažnyčiai 1671 m. dovanojo 4 valakus žemės. Bažnyčia pastatyta 1688 m. 1792 m. įsteigta altarija. 1821 m. pastatyta dabartinė akmenų mūro bažnyčia su šiaudiniu stogu. Laikinoji bažnyčia dar stovėjo; buvo Pikelių parapijos filija. 1842 m. pastatyta … [Skaityti toliau…]
Trakų pilininkas Jurgis Radvila 1598 m. pastatė evangelikų reformatų bažnyčią. Ją 1654 m. užėmė katalikai, kuriems 1663 m. bažnyčia atiduota. Kitą katalikų bažnyčią Šventežerio dvaro valdytojas pastatė iki 1783 m. Suirusioje bažnyčioje 1823 m. uždrausta laikyti pamaldas. 1831 m. remontuota. 1863 m. patvirtintas mūrinės bažnyčios projektas. 1866 m. suvežta akmenų, bet statyti nepradėta. 1871 m. … [Skaityti toliau…]
Povilas Sapiega 1619 m. pastatė bažnyčią, jai dovanojo dešimtinę iš Metelių dvaro, Padusio kaimą (4 valakai su 6 šeimomis) ir dar 3 valakus; įkurta parapija. 1655 m. bažnyčią sudegino Rusijos kariuomenė. Vėliau pastatyta laikina maldykla. Ją retkarčiais aptarnaudavo Simno klebonas. Po 1711 m. pastatyta nauja bažnyčia. Nuo 1750 m. rašytos metrikų knygos. 1784 m. paskirtas … [Skaityti toliau…]