Šilavote 1806 m. pastatyta medinė koplyčia. Iš Prienų atvykę kunigai joje kartais laikydavo pamaldas. Skriaudžių vikaro Antano Radušio rūpesčiu 1895 m. įkurta parapija. Jis suremontavo koplyčią, pastatė kleboniją ir ūkinius pastatus. Kunigo A. Radušio (Šilavote kunigavo 22 metus; čia ir palaidotas) pastangomis 1898–1902 m. pastatyta dabartinė mūrinė bažnyčia. 1907 m. įsteigtas „Žiburio“ draugijos skyrius (pirmininkas … [Skaityti toliau…]
1762 m. Kyburių dvare pastatyta medinė koplyčia. Kunigą išlaikė dvaras. Po 1831 m. dvaro savininkas ištremtas į Rusiją; žemė perėjo reformatų tikybos dvarininkui, kuris koplyčią nugriovė. Katalikai pasistatė kitą koplyčią Majėnų dvaro kapinėse (3 km nuo Kyburių). Po 1863 m. Majėnų dvaras atiteko liuteronų tikybos dvarininkui. Koplyčia pervežta į Saločių kapines. Per Pirmąjį pasaulinį karą … [Skaityti toliau…]
Pagėgiuose katalikų bažnyčia pastatyta 1929–1930 m. 1932 m. gruodžio 19 d. įkurta parapija. Pirmasis kunigas buvo K. Prielgauskas, o 1935-1944 m. kunigavo P. Bajerčius. Antrojo pasaulinio karo išvakarėse parapijai priklausė apie pusantro tūkstančio katalikų, absoliuti jų dauguma buvo lietuviai. Po karo bažnyčios pastatą valdžia nusavino, jame įrengė kino teatrą, vėliau nugriovė, paliko tik bokštą, prie … [Skaityti toliau…]
1940 m. pabaigoje įkurta Skardupių parapija (iš Kalvarijos, Liudvinavo, Marijampolės parapijų dalies kaimų ir vieno Keturvalakių parapijos kaimo). 1941 m. naujoje bažnyčioje pradėtos laikyti Šv. Mišios. Vokietijos okupacijos metais ji baigta įrengti. Iš sugriautos Marijampolės žydų sinagogos pastatyta dviaukštė klebonija. Visas statybas organizavo klebonas Antanas Ylius, 1945 m. nuteistas 10 m. kalėti. Skardupiuose dirbo ir … [Skaityti toliau…]
Vėžaičių dvarininkai Volmeriai 1784 m. pastatė medinę bažnyčią. 1804 m. įsigyti vargonai. Varpinėje yra 1816 m. lietas žalvarinis varpas.
Pirmoji bažnyčia pastatyta iki 1504 m. Ji minima ir 1522 m. Manoma, kad bažnyčia sunyko per reformaciją (1669 m. neminima). Antrąją bažnyčią 1676 m. pastatė Leonardas Pacas. 1713 m. įsteigta Švč. Trejybės brolija. 1738 m. sudegė klebonija ir bažnyčios archyvas. 1744 m. parapijai priklausė Kietaviškių bažnytkaimis, dvaras, 4 palivarkai ir 12 kaimų. XVIII a. pabaigoje … [Skaityti toliau…]
Manoma, kad bažnyčia 1529 m. jau buvo, nes Birštonas vadinamas miestu. 1609 m. seniūnas įpareigojamas atstatyti sunykusią Birštono bažnyčią, kuriai buvo dovanoti 2 valakai žemės. 1643 m. bažnyčiai dovanojamas Žydeikonių kaimas ir įpareigojama laikyti pamaldas. Anksčiau buvusi parapija dabar filija. Manoma, kad 1655 m. bažnyčia sudegė, nes 1674 m. vėl įpareigojama atstatyti. 1669, 1717 ir … [Skaityti toliau…]
Vilniaus Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčia, plačiau žinoma kaip Vilniaus Pranciškonų bažnyčia, stovi Vilniaus senamiestyje. Priklauso pranciškonams. Mišios laikomos lenkų ir lietuvių kalbomis.
Gaurėje 1661 m. minima evangelikų reformatų bažnyčia. Grįžęs į katalikybę Gabrielius Kaminskis 1670 m. katalikų bažnyčiai skyrė turtų, įkurta parapija; dovanotas Vytariškių (vėliau pavadintas Kunigiškiais) kaimas. Po 1671 m. panaikinta evangelikų reformatų bažnyčia. Metrikų knygos rašytos nuo 1675 m. 1773 m. pastatyta nauja medinė bažnyčia. 1887 m. leista apmūryti šventorių. 1918–1943 m. klebonavo Kazimieras Šleivys. … [Skaityti toliau…]
Balbieriškio savininkas Tiškevičius Ivoniškyje (2 km į rytus nuo dabartinės bažnyčios) apie 1700 m. pastatė koplyčią. Ji 1791 m. atnaujinta, pradėtos rašyti metrikų knygos. 1803 m. koplyčia tapo Balbieriškio parapijos filija. Ivoniškio (Gudelių) dvaro savininkė Liudvika Petravičiūtė-Tiškevičienė jai dovanojo įvairaus turto. 1822 m. veikė parapinė mokykla. 1844 m. bažnyčia sudegė. 1847–1849 m. pastatyta nauja medinė. … [Skaityti toliau…]