Vievio Šv. Onos bažnyčia

Pirmoji bažnyčia pastatyta iki 1550 m. XVII a. Bogdanas Oginskis katalikų bažnyčią perdavė stačiatikiams (1619 m. Vievyje buvo 2 stačiatikių cerkvės). Manoma, kad abi cerkvės ir vienuolynas Vievyje panaikinti po 1625 m., mirus B. Oginskiui. Mat jo vaikai buvo perėję į katalikybę. 1688 m. pastatyta nauja bažnyčia, 1794 m. ji sudegė. 1796 m. pastatyta medinė … [Skaityti toliau…]

Bagaslaviškio Šv. Kryžiaus Atradimo bažnyčia

1787 m. dvarininkas Ignas Šveikauskis pastatė medinę bažnyčią. 1790 m. įkurta parapija. 1827 m. bažnyčia atnaujinta. 1851 m. pastatyta dabartinė bažnyčia. 1893–1897 m. Bagaslaviškyje kaip altarista gyveno kunigas Silvestras Gimžauskas, Vilniaus krašto lietuvių švietėjas. Jis pirmasis čia pradėjo laikyti lietuviškas pamaldas. 1906 m. pastatyta betoninė klebonija, kurioje kunigo Povilo Burbulio rūpesčiu 1906 m. liepos 7 … [Skaityti toliau…]

Upynos Švč. Mergelės Marijos Vardo bažnyčia

Upynos bažnyčia 1688 m. buvo Šilalės, XVIII a. – Kaltinėnų, nuo 1804 m. – Girdiškės parapijos filija. 1705 m. bažnyčia sudegė, 1706 m. atstatyta, 1834 m. vėl sudegė. 1835–1836 m. pastatyta dabartinė medinė bažnyčia. Jai varpai atvežti iš uždarytos Raseinių karmelitų bažnyčios. 1864 m. areštuotas ir ištremtas Upynos filialistas Antanas Bogušas (mirė 1871 m. Tobolske). … [Skaityti toliau…]

Keturvalakių Švč. Mergelės Marijos Gimimo bažnyčia

Vilniaus vyskupas Konstantinas Kazimieras Bžostovskis 1714 m. leido Lankeliškių klebonui laikyti pamaldas Keturvalakių koplyčioje. Prie jos 1765 m. leista kurti Šv. Barboros broliją. 1769 m. pradėti švęsti paskelbti atlaidai. 1777 m. įkurta parapija. XVIII a. pabaigoje veikė parapinė mokykla. Kunigas Andrius Adeika (nuo 1792 m. Keturvalakių klebonas) 1786 m. pastatė naują medinę bažnyčią. Jai paskirta … [Skaityti toliau…]

Žemaičių Kalvarijos Švč. Mergelės Marijos Apsilankymo mažoji bazilika

Žemaičių Kalvarija (iki XVII a. vidurio vadinta Gardais) 1421–1842 m. buvo Žemaičių vyskupo valda. Iki 1593 m. pastatyta bažnyčia. Iš pradžių nuolatinio kunigo neturėjo. Vyskupas Merkelis Giedraitis pastatė namus ir įkurdino kunigą. 1636 m. minima Gardų parapija. 1636 m. vyskupas Jurgis Tiškevičius kitoje vietoje pastatė naują bažnyčią, pakvietė vienuolius dominikonus. 1637–1639 m. pastatyta 19 Kalvarijų … [Skaityti toliau…]

Antašavos Šv. Hiacinto (Jackaus) bažnyčia

Papyvesyje (taip iki XVIII a. pab. buvo vadinama Antašava) Antašavo dvaro savininkas Jackus Antašauskis kapinėse 1793 m. pastatė medinę bažnyčią. Jo rūpesčiu pastatyta mūrinė klebonija (archit. Mykolas Šulcas). Pradėtos naujos bažnyčios statybą sutrukdė 1812 m. karas. Klebono Albino Rubavičiaus iniciatyva 1862 m. pastatyta nauja medinė bažnyčia (buvo Vabalninko filija). 1870 m. – mūrinė varpinė. 1905 … [Skaityti toliau…]

Kelmės Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčia

Lietuvos didysis kunigaikštis Vytautas Kelmėje 1416 m. įsteigė parapiją ir pastatė bažnyčią. Antroji bažnyčia pastatyta 1484 m. Albertas Gruzdavičius 1512 m. aprūpino altariją. 1581 m. Kelmės klebonu paskirtas B. Kotarskis vėliau perėjo į reformaciją. 1596 m. bažnyčioje pamaldas pradėjo laikyti evangelikai reformatai. 1606 m. pradėta bažnyčios grąžinimo byla. Katalikams 1608 m. bažnyčia grąžinta, 1613 m. … [Skaityti toliau…]

Kruonio Švč. Mergelės Marijos, Angelų Karalienės, bažnyčia

Iki 1588 m. Kruonyje pastatyta stačiatikių cerkvė. Dvarininkas Teodoras Bogdanas Oginskis 1610–1626 m. Kruonyje pastatė pirmąją Lietuvoje unitų bažnyčią. 1628–1629 m. prie jos įsteigtas unitų vienuolynas. 1764 m. pastatyta katalikų bažnyčia. Iki 1775 m. unitų bažnyčia atiteko stačiatikiams. XVIII a. antrojoje pusėje – 1810 m. Kruonyje veikė stačiatikių vienuolynas. 1866 m. kapinėse buvusi katalikų bažnyčia … [Skaityti toliau…]

Senosios Žagarės bažnyčia

Manoma, kad pirmoji bažnyčia Žagarėje pastatyta XV a. Medinis pastatas kelis kartus degė ir vėl buvo atstatytas, kol po 1712 m. gaisro iškilo mūrinė Senosios Žagarės Šv. Petro ir Povilo bažnyčia. Pastatas renesanso stiliaus, stačiakampės formos, aukštu stogu. Padengta baltu tinku, pagamintu iš vietinio dolomito. Bažnyčia trijų navų, atskirtų dviem mediniais profiliuotais stulpais. Interjeras buvo … [Skaityti toliau…]

Nemunėlio Radviliškio Švč. Mergelės Marijos bažnyčia

Pirmoji katalikų koplyčia pastatyta 1719 m. Apie 1782 m. pastatyta medinė bažnyčia. Ji turėjo vieną altorių, be zakristijos. Šventoriuje stovėjo varpinė. Nuo 1804 m. veikė parapinė mokykla. Nuo 1818 m. buvo nuolatinis kunigas filialistas Jonas Skapinavičius. Jis pristatė zakristiją. Vidaus reikalų ministras 1849 m. leido Jonui Tiškevičiui Nemunėlio Radviliškyje pastatyti mūrinę bažnyčią. Ji pastatyta 1849–1854 … [Skaityti toliau…]