Kunigo J. Danieliaus rūpesčiu 1920 m. įkurta Patilčių parapija (iš dalies Daukšių, Igliaukos, Marijampolės parapijų kaimų). Pastatyta laikina bažnyčia, klebonija, ūkiniai trobesiai. Vėliau šventorius aptvertas gulsčių lentų tvora, pastatyta stulpinė varpinė. Po Antrojo pasaulinio karo bažnyčiai pristatytas bokštas. Šiuo metu (2009m.) senoji medinė bažnyčia nugriauta, jos vietoje statoma mūrinė.
Kvintos (Šlapaberžės) dvaro savininkas Tadas Gintautas 1861 m. pastatė mūrinę bažnyčią. Ji buvo Dotnuvos parapijos filija. Dvaro savininko Mykolo Kvintos (1891–1932), Lietuvos kariuomenės savanorio, iniciatyva bažnyčioje pamaldos pradėtos laikyti lietuvių kalba (M. Kvinta palaidotas bažnyčios rūsyje). Po Antrojo pasaulinio karo bažnyčia uždaryta. 1990 m. grąžinta tikintiesiems.
Pirmoji bažnyčia minima 1519 m. Skapiškio parapijos bažnyčia XVI a. turėjo tik 2 valstiečių kiemus. Jai 1555 m. Stanislovas Skopas dovanojo daugiau kaip 22 valakus žemės su Biliūnų ir Kreipšių kaimais. Vėlesniuose dokumentuose nurodoma, kad 1555 m. pastatyta mūrinė bažnyčia. 1669 m. minima tik Skapiškio koplyčia, 1674–1677 m. Vilniaus vyskupijos vizitacijų aktuose Skapiškio bažnyčios nėra. … [Skaityti toliau…]
Vilijampolėje po Pirmojo pasaulinio karo prelatas Povilas Januševičius įkūrė (ir šelpė) Vaikelio Jėzaus draugiją našlaičiams globoti ir auklėti. Buvusiose arklidėse įrengė prieglaudą, įsteigė pradžios ir amatų mokyklas, dirbtuves, VIII forte – vaikų su psichikos sutrikimais mokyklą-izoliatorių. 1932 m. pastatyta medinė bažnyčia (statyba daugiausia rūpinosi klebonas Juozapas Dagilis), įkurta parapija. Jai priklausė vaikų prieglauda, vidurinė amatų … [Skaityti toliau…]
Mikalojus Jonavičius Kęsgaila 1523 m. testamentu dalį turto paliko Skirsnemunės bažnyčiai. Jai 1636 m. dovanotas Geišių kaimas, įsteigta parapija. 1791 m. pastatyta nauja bažnyčia. Po 1818 m. gaisro bažnyčia atstatyta. 1841 m. Skirsnemunėje gyveno 2 kunigai, parapijai priklausė 8 valakai ir 3 margai žemės. Architektas Ustinas Golinevičius 1892 m. suprojektavo mūrinę bažnyčią. Valdžia 1896 m. … [Skaityti toliau…]
Elektrėnų Švč. Mergelės Marijos, Kankinių Karalienės bažnyčia stovi Elektrėnuose.
Žemaičių vyskupas Petras Parčevskis 1652 m. patvirtino Jono Kazimiero Godliausko Kužių koplyčiai paskirtus 36 valakus žemės su žmonėmis. Bažnyčiai 1653 m. dovanoti Kušleikių ir Minkštakių kaimai. Bažnyčiai sudegus, nauja pastatyta 1775 m. XIX a. pradžioje veikė parapinė mokykla. 1873 m. pastatyta nauja medinė bažnyčia (Šiaulių parapijos filija). 1908–1914 m. veikė Lietuvių katalikų blaivybės draugijos skyrius. … [Skaityti toliau…]
Veliuonos seniūnas Adomas Tadėjus Chodkevičius 1735 m. pastatė medinę bažnyčią. Ji buvo Veliuonos parapijos filija (Prūsijai užėmus Užnemunę – Sintautų filija). Lukšiuose 1839–1855 m. kunigavo rašytojas Antanas Tatarė (1805–1889). Jis 1845 m. pastatė parapinę mokyklą, kurioje 1864–1866 m. mokėsi ir Jonas Basanavičius. Pagal Kalvarijos apskrities architekto Leopoldo Salkovskio projektą 1860–1862 m. ir 1870–1877 m. pastatyta … [Skaityti toliau…]
Manoma, kad Žygaičiuose 1608 m. pastatyta koplyčia, 1785 m. – bažnyčia. Ji XIX a. vid. sudegė. Klebono Vincento Norvaišo rūpesčiu 1861 m. pastatyta dabartinė mūrinė bažnyčia. 1862 m. įkurta parapija. XIX a. viduryje veikė parapinė mokykla. Klebono Motiejaus Petronio rūpesčiu 1908 m. apmūrytas šventorius, nišose įrengtos gipsinės Kryžiaus kelio stotys. 1868–1869 m. klebonas Vincentas Norvaišas … [Skaityti toliau…]
Pirmoji medinė koplyčia kapinėse pastatyta apie 1754 m. Per gavėnią čia atvykdavo Ramygalos kunigas. Ėriškių gyventojas Kazimieras Vaitkus 1889 m. prašė leisti kapinėse pastatyti naują koplyčią (vietoj suirusios senosios). Po pakartotinių prašymų leidimas gautas tik 1898 m. Medinė koplyčia pastatyta 1899 m. Iš Ramygalos bažnyčios gauti 2 šoniniai altoriai. Koplyčios statytojas K. Vaitkus 1903 m. … [Skaityti toliau…]