Antazavėje 1782 m. minima dvaro koplyčia. Ją retkarčiais aptarnaudavo Dusetų kunigai. Bažnyčia pastatyta 1794 m. dvaro savininkės Kunigundos Valavičiūtės-Pliaterienės rūpesčiu. Dvaras bažnyčiai paskyrė 3 dešimtinių žemės sklypą. Jame pastatyti ūkiniai pastatai, medinė klebonija. 1827 m. išmūryta šventoriaus tvora. Greičiausiai tuo metu pastatyta mūrinė varpinė. XIX a. viduryje parapijai priklausė 40 dešimtinių žemės. 1908–1911 m. veikė … [Skaityti toliau…]
Kunigaikštis Konstantinas Ostrogiškis Parudaminyje pastatytai stačiatikių cerkvei davė dirvų ir pievų Terešiškių apylinkėse. Po 1596 m. buvo unitų bažnyčia. 1662 m. ir vėliau Ašmenos pakamaris J. Ziemla iš Parudaminio unitų bažnyčios atėmė turėtas privilegijas, žemes. 1700 m. unitų bažnyčia dar tebebuvo. Jonas ir Johana Horainai Parudaminio dvarą 1726 m. paskyrė Vilniaus moterų benediktinių vienuolynui. 1744 … [Skaityti toliau…]
Karvio dvaro savininkas Točilauskis 1779 m. pastatė medinę bažnyčią. Jai paskirtas Masionių palivarkas ir Karvio kaimas (4 valakai). 1783 m. įkurta parapija (iki tol buvo Maišiagalos parapijos filija). 1861 m. bažnyčia sudegė. Jos vietoje 1862–1865 m. pastatyta dabartinė mūrinė bažnyčia. XIX a. pab.-XX a. pradžioje parapijiečiai kalbėjo lietuviškai.
Vilniaus Šv. Stepono bažnyčia – buvusi bažnyčia Vilniuje, stoties rajone. Bažnyčia statyta renesansinė, rekonstruota klasicizmo laikotarpiu. Po tinko sluoksniu atidengta dalinai išlikusi unikali frizų sieninė tapyba. Bažnyčia yra sandėlių kieme, į kurį sudėtinga patekti. Šiuo metu bažnyčios fasadai restauruojami, atkuriami sgrafito fragmentai.
1935 m. pastatytą dabartinę medinę bažnyčią tų pačių metų liepos 7 d. konsekravo arkivyskupas Romualdas Jalbžikovskis. 1946 m. įkurta parapija. Po Antrojo pasaulinio karo bažnyčią atnaujino kunigas Konstantinas Molis. 1977 m. vasario 18-osios naktį apiplėšta.
Didysis kunigaikšis Aleksandras Jogailaitis 1497 m. dovanojo kunigo Jono Groto pradėtai statyti bažnyčiai žemės ir leido kurti miestą. 1498 m. J. Grotas paskirtas pirmuoju Pasvalio klebonu. 1580 m. dvaro valdos skirtos Vilniaus kapitulai. Bažnyčia turėjo jurisdiką miestelyje ir 2 kaimus. Vilniaus kapitula bažnyčią perstatė. Jai 1775 m. priklausė Karkliškių ir Šlamu kaimai. 1776 m. sudegė. … [Skaityti toliau…]
Kapčiamiesčio vikaro Albino Krūvelio rūpesčiu 1938 m. pastatyta laikina medinė bažnyčia ir klebonija. Bažnyčią konsekravo vyskupas Antanas Karosas. Po Antrojo pasaulinio karo paskirtas klebonas Pranas Aušiūra 1946–1951 m. slėpėsi klebonijoje. Vėliau bažnyčia uždaryta, iki 1990 m. neveikė.
Vietos gyventojai, jėzuitų padedami, 1932–1933 m. pastatė medinę koplyčią 1863 m. žuvusiems sukilėliams atminti. Ji 1933 m. rugpjūčio 13 d. pašventinta. Pamaldos joje laikytos kartą per mėnesį. 1938 m. paskirtas nuolatinis kunigas; koplyčia tapo bažnyčia.
Netoli Krivonių buvusiame Samulevos dvare iki 1796 m. pastatyta koplyčia. Ji XIX a. sunyko. Kunigo Motiejaus Cijūnaičio rūpesčiu 1933 m. nupirkta senoji medinė Kernavės bažnyčia ir pervežta į Krivonis. Klebonas Adolfas Stasevičius 1946 m. suimtas ir nuteistas 10 m. kalėti (mirė 1949 m. Vilniaus kalėjime). 1954 m. klebonas Vincentas Andrulevičius su parapijiečiais bažnyčią suremontavo.
Pirmoji bažnyčia pastatyta apie 1523 m. Jai aukojo Sirevičiai.XVII a. pradžioje minima sena medinė bažnyčia. 1600 m. įsteigta parapinė mokykla. Žagarėje 1619 m. paskirti sklypai bažnyčiai, klebonijai, kapinėms. 1633 m. pastatyta nauja mūrinė bažnyčia. Ji 1804 m. gerokai apdegė. 1805–1806 m. suremontuota. Be jurisdikos miestelyje, bažnyčiai 1832 m. priklausė Daukšių, Pabalių ir Stalmokų kaimai. Bažnyčios … [Skaityti toliau…]