Pašušvio dvaro savininkas Šimkovičius-Vnučka 1553 m. pastatė bažnyčią ir skyrė dalį turto jai išlaikyti. Apie 1566 m. įkurta parapija. Bažnyčia ir jos turtas 1589 m. atiteko evangelikams reformatams. Juos globojo Sofija Vnučkienė. Ji 1584 m. paskyrė mokyklai ir pamokslininkui išlaikyti 17 valakų žemės. Iki 1592 m. katalikų kunigas Jonas Soroka iš Pašušvio išvarytas. Grinkiškio klebonas … [Skaityti toliau…]
Kanauninko Jurgio Galdiko lėšomis ir rūpesčiu Šventojoje 1931 m. per 3 mėnesius pastatyta medinė bažnyčia. Pašventinta 1931 m. liepos 12 d.. 1991 m. architektai G. Aperavičius ir R. Krištapavičius suprojektavo naują bažnyčią su varpine.
Dailidė Klimkus Grigalaitis (1750–1825) 1770–1780 m. pastatė pirmąją medinę bažnyčią. 1885 m. pastatyta mūrinė evangelikų liuteronų bažnyčia. Po Antrojo pasaulinio karo uždaryta, vėliau įkurtas Miniatiūrų muziejus. 1988 m. bažnyčia grąžinta evangelikams. Nuo 1989 m. katalikų nuomojama.
Ąžuolų Būdos Šv. Antano Paduviečio bažnyčia stovi Ąžuolų Būdos kaime, 6 km į pietryčius nuo Kazlų Rūdos, prie Kauno-Marijampolės kelio.
Pirmoji bažnyčia pastatyta apie 1714 m. (tais metais Žagarės klebonas prašė Šiaulių ekonomo lentelių Skaistgirio bažnyčios stogui uždengti). Bažnyčia 1819 m. buvo uždaryta, nes galėjo sugriūti. Nauja (dabartinė) bažnyčia iš molio pastatyta 1827 m. (pirmosios pamaldos įvyko 1827 m. rugpjūčio 24 d.). Skaistgirys nuo seno garsėjo Šv. Jurgio ir Šv. Martyno atlaidais. Nuo 1836 m. … [Skaityti toliau…]
Jonas ir Konstancija Hrebnickiai 1781 m. pastatė bažnyčią. Įsteigta parapija. 1798 m. minima parapinė mokykla. 1828 m. bažnyčia sudegė, pastatyta laikina. Konstantinas Mostovskis 1847–1848 m. pastatė dabartinę mūrinę bažnyčią. Į Naują Strūnaitį 1893 m. atkeltas kunigas Juozapas Ambraziejus-Ambrozevičius bažnyčioje ėmė vartoti lietuvių kalbą. Jį 1895 m. pakeitęs kunigas Aleksandras Racevičius išsaugojo pirmtako pamaldų tvarką. 1906 … [Skaityti toliau…]
Žibuose 1850 m. įrengta laikina katalikų bažnyčia, 1854 m. pastatyta dabartinė mūrinė. Nuo 1862 m. paskirtas nuolatinis kunigas. Priklausė Varmės vyskupijai, nuo 1923 m. – Klaipėdos prelatūrai. Šilutės klebonas ir dekanas Juozapas Grubliauskas (1918–1984) buvo suimtas ir 1950–1956 m. gyveno ištremtas.
Verdainės bažnyčia pastatyta 1566 m. Verdainėje. Spėjama, kad pirmoji bažnyčia, pastatyta evangelikų liuteronų, buvo medinė, dengta šiaudais. 1587 m. Verdainėje apsigyveno nuolatinis kunigas, bet tada Verdainė buvo Rusnės parapijos filija. 1697 m. Hercogas Frydrichas III, 1701 m. pasiskelbus Prūsijos karaliumi Frydrichu I, sakė kuo greičiau pastatyti Verdainėje mūrinę bažnyčią vietoj senosios bažnytėlės. Tik 1707 m. … [Skaityti toliau…]
Vaitkevičius 1731 m. pastatė medinę koplyčią. 1774 m. minima vieša koplyčia. Adomas Bilevičius 1782 m. pastatė bažnyčią. Jai 1789 m. dovanotas žemes sklypas, įkurta parapija. 1849 m. bažnyčia atnaujinta. 1889 m. apmūrytos kapinės.
Ketūnų dvaro savininkas J. Poklevskis Kozela Micaičiuose 1808 m. pastatė medinę bažnyčią. Ji buvo Kuršėnų parapijos filija. 1857 m. bažnyčia perstatyta. 1901–1902 m. kunigas Juozas Tumas-Vaižgantas buvo Micaičių filialistas. Jis bažnyčią atnaujino. 1945 m. uždaryta. 1989 m. grąžinta tikintiesiems.