Dovilų evangelikų liuteronų bažnyčia

1739 m. bažnyčią Doviluose statyti buvo numatęs Prūsijos valdovas Frydrichas Vilhelmas I, „nes lietuviai vis dar prastai išugdyti, nesubrandinti krikščionybei“. Tačiau karaliaus nurodymas liko neįgyvendintas – 1740 m. jis mirė. Vėliau Prūsijos valdžia atsisakė paremti šią iniciatyvą, motyvuojant sunkia finansine karališkojo iždo padėtimi. Evangeliškos pamaldos Doviluose pradėtos laikyti tik nuo 1784 m. Vienoje mokyklos patalpų … [Skaityti toliau…]

Karmėlavos Šv. Onos bažnyčia

Pirmoji bažnyčia pastatyta apie 1521 m. Karmėlavos seniūnas Simonas Sirutis 1529 m. jai paskyrė žemės. Jurgis Andriuškevičius 1531 m. bažnyčiai dovanojo savo Andruškonių palivarką (kitapus Neries). 1663 m. minima parapinė mokykla (atkurta 1777 m., veikė ir 1804 m.). Maskvos kariuomenė 1655 m. sunaikino Karmėlavos bažnyčią. Įrengta laikina. Bažnyčia 1674 m. dar nebuvo atstatyta; vėlesnė pastatyta … [Skaityti toliau…]

Kauno Šv. arkangelo Mykolo (Įgulos) bažnyčia

Įrengus Kauno tvirtovės gynybinius fortus, 1888–1891 m. miesto centre (Naujamiestyje), dabartinėse Gedimino, Kęstučio, K.Donelaičio gatvėse, iškilo ištisas kompleksas administracinių tvirtovės pastatų. Projekto autorius ir statybos darbų vykdytojas – karo inžinierius, papulkininkis Konstantinas Limarenka. 1890 m. lapkričio 10 d. Peterburgo architekto akademiko D.Grimo pakoreguotą projektą patvirtino Rusijos caras Aleksandras III. Stačiatikių soboras planuotas statyti kaip reprezentacinis … [Skaityti toliau…]

Tverečiaus Švč. Trejybės bažnyčia

Tverečiuje 1501 m. pastatyta medinė bažnyčia, įkurdinti reguliarieji atgailos kanauninkai. 1622 m. Petras Pacas bažnyčiai paskyrė Erzveto palivarką ir Kukučių kaimą. Jo žmona 1644 m. dovanojo Jauniškės kaimą. Trakų vaivada Mikalojus Pacas 1662 m. pastatė naują bažnyčią ir vienuolyną. XVIII a. pabaigoje veikė parapinė mokykla. 1812 m. bažnyčia apiplėšta, išvogti sidabriniai liturginiai reikmenys. Rusijos valdžia … [Skaityti toliau…]

Kintų evangelikų liuteronų bažnyčia

Evangelikų liuteronų bažnyčia pastatyta 1705 m. 1905 m. suremontuota. Iki Pirmojo pasaulinio karo buvo apie 5000 parapijiečių, daugiausia lietuvių. Pamaldos laikytos lietuvių ir vokiečių kalbomis. Po Antrojo pasaulinio karo bažnyčia uždaryta. 1990 m. bažnyčia atiduota katalikams.

Sužionių Šv. Felikso Valua bažnyčia

Sužionių medinė koplyčia minima 1744 metais. 1782 m. Tyzenhauzai pardavė Sužionis Benediktui Karpiui. 1782 m. esama aprašymų kaip atrodė bažnyčia. Karpių šeimos lėšomis 1795 m. pastatyta dabartinė mūrinė bažnyčia ir klebonija kurios didžiausiu fundatoriumi minimas Jan Karp. Sužionių dvaro savininkas Jonas Tiškevičius ją 1856 m. atnaujino, taip pat pakvetė klebona Mikola Sienevič. Manoma, kad Sužionių … [Skaityti toliau…]

Beižionių Šv. Kryžiaus Išaukštinimo bažnyčia

Beižionių dvarelio savininkė Kornelija Ostrauskienė būsimai bažnyčiai dovanojo dvarelį ir 20 ha žemės. 1922 m. į Beižionis paskirtas kunigas Steponas Rudžionis, grįžęs iš Mogiliovo vyskupijos. Tais pačiais metais dvare įrengta bažnyčia; įkurta parapija. S. Rudžionis su vietos gyventojais 1926 m. pastatė dabartinę medinę bažnyčią. Klebonas 1946 m. bolševikų suimtas, nuteistas 25 m. kalėti. Mirė 1949 … [Skaityti toliau…]

Pavandenės Šv. Onos bažnyčia

Florijonas Bogužas 1620 m. pastatė medinę bažnyčią, jai dovanojo Kruopainių ir Žvirgždžių kaimus (priklausė ir 1805 m.). 1620 m. įsteigta parapinė mokykla (veikė ir XIX a. pirmojoje pusėje). 1802 m. pastatyta dabartinė ąžuolinių rąstų bažnyčia. 1912–1914 m. veikė Lietuvų katalikų blaivybės draugijos skyrius.