Rykantų Švč. Trejybės bažnyčia

Iki 1555 m. pastatyta medinė evangelikų reformatų bažnyčia. Rykantų valdytojas Mikalojus Talvošas 1585 m. pastatė mūrinę evangelikų reformatų bažnyčią. XVII a. Rykantai atiteko Oginskiams. 1655 m. Maskvos kariuomenė sugriovė bažnyčią. Ją iki 1688 m. restauravo Marcijonas Oginskis. 1696 m. bažnyčia stovėjo tuščia ir apleista. Pamaldos laikytos Rykantų dvare. Rykantai kartu su bažnyčia 1688 m. atiduoti … [Skaityti toliau…]

Kučiūnų Šv. Kazimiero bažnyčia

Kučiūnų kaimas priklausė Beržininkų (dab. Berznykas, lenk. Berżniki) parapijai. Kadangi lenkų tikintieji neleisdavo Beržininko bažnyčioje lietuviškai giedoti ir kėlė riaušes, tai 1907 m. lietuviams įsteigta Kučiūnų parapija. Gauti oficialų valdžios leidimą naujai parapijai įkurti būtų prireikę daug laiko, todėl 1907 m. per du mėnesius pastatyta laikina maldykla – daržinė. Kadangi vyskupijos valdytojas leido „daržinėje" laikyti … [Skaityti toliau…]

Krakių Šv. apaštalo evangelisto Mato bažnyčia

Krakių valsčius 1421 m. dovanotas Žemaičių vyskupui (suvalstybintas 1842 m.). Pirmoji bažnyčia pastatyta 1478 m. Klebonas Jurgis Talaitis 1529 m. bažnyčią remontavo. Krakėse 1570–1572 m. klebonavo Mikalojus Daukša, vienas lietuvių raštijos pradininkų. 1579 m. minima parapinė mokykla (veikė ir XIX a. pirmojoje pusėje). Bažnyčia iki 1649 m. atstatyta. Nauja medinė pastatyta 1768 m. vyskupo Jono … [Skaityti toliau…]

Kupiškio Kristaus Žengimo į dangų bažnyčia

Pirmoji bažnyčia pastatyta 1616 m. Jai dovanotas Pyragių kaimas, 1631 m. – Plundakų kaimas, vėliau atimtas. 1721 m. ant bažnyčios durų buvo užrašas, kad ji statyta Vilhelmo Tyzenhauzo. Vietoj senosios 1746 m. pastatyta nauja medinė bažnyčia. Per miestelio gaisrą bažnyčia 1781 m. sudegė. 1791 m. suręsta nauja bažnyčia. Ji buvo trinavė, turėjo 3 altorius. 1781 … [Skaityti toliau…]

Kauno Švč. M. Marijos Apsilankymo pas Elzbietą bažnyčia

LDK kancleris Kristupas Zigmantas Pacas 1664 m. nupirko iš Kauno žemės teismo teisėjo Samuelio Oborskio Pažaislio dvarą ir dovanojo jį vienuoliams kamalduliams, taip pat įsipareigojo duoti 40 000 zlotų 12 vienuolių išlaikymui. Pirmiausia pastatyti vienuolių atsiskyrėlių (emeritų) mediniai nameliai ir Šv. Onos bažnytėlė. 1667 m. M.K.Pacas nupirko ir kamenduliams dovanojo Dusmenų dvarą. 1667-1674 m. pagal … [Skaityti toliau…]

Varlaukio Švč. Trejybės bažnyčia

Varlaukyje 1764 m. pastatyta medinė koplyčia. Ji 1830 m. perstatyta. 1860 m. pastatyta bažnyčia. 1862 m. paskirtas kunigas. 1879 m. bažnyčia sudegė. 1881 m. leista statyti naują medinę bažnyčią (pastatyta 1883 m.). 1921 m. įkurta parapija. 1923 m. įsikūrė pavasarininkų kuopa.

Jurbarko evangelikų liuteronų bažnyčia

Nuo 1851 iki 1946 m. Jurbarko evangelikų liuteronų parapiją aptarnavo ir kartu pamaldas šios bendruomenės nariams laikė daugiau negu 20 kunigų ir kantorių iš Tauragės, Šakių, Tilžės, Viešvilės, Smalininkų, Garliavos ir Kretingos. Nuo 1941 m. septynerius metus parapijai vadovavo kunigas J. Gavėnia. Tačiau 1948 m. jis buvo ištremtas į Sibirą. Nuo to laiko prasidėjo ne … [Skaityti toliau…]

Skarulių Šv. Onos bažnyčia

Bajorai Vaclovas Andrejevičius, Grigorijus Andrejevičius, Motiejus Petraškevičius ir Stanislovas Bagdonavičius medinei bažnyčiai 1522 m. atidavė Lipnikų dvarą. Lipnikai XVI a. pabaigoje atiteko Skorulskiams ir jau 1592 m. vadinami Skaruliais. Skorulskiai vienos Jeruzalės bažnyčios pavyzdžiu 1620–1622 m. pastatė naują mūrinę. Parapijai 1744 m. priklausė Kulvos bažnytkaimis ir 32 kaimai. Nuo 1777 m. veikė parapinė mokykla. Bažnyčia … [Skaityti toliau…]

Suosto Šv. Kryžiaus Išaukštinimo bažnyčia

Kunigas Juozas Šarkevičius Suosto dvare 1720 m. pastatė medinę bažnyčią, įrengė 3 altorius ir 8 registrų vargonus. Po J. Šarkevičiaus mirties koplyčioje pamaldas retkarčiais laikydavo Pabiržės kunigas. Dvaro savininkas Koscialkovskis paskyrė bažnyčiai 20 dešimtinių žemės. Apie 1828 m. Suoste apsigyveno kunigas Vincentas Tilvidavičius. Jis padidino koplyčią. Į pristatytą bokštą įkelti 2 varpai (1915 m. išvežti … [Skaityti toliau…]

Vilkaviškio Švč. Mergelės Marijos Apsilankymo katedra

Prienų seniūnas Steponas Pacas 1620 m. pastatė medinę bažnyčią. Nuo 1777 m. minima parapinė mokykla. 1870 m. bažnyčia buvo pasenusi, audros nulankstytais bokštų kryžiais. 1870–1881 m. pastatyta mūrinė dvibokštė bažnyčia. Statyba rūpinosi klebonas Antanas Lesniauskas ir vikaras Jonas Siaurusaitis. Bažnyčią 1884 m. konsekravo pavyskupis Juozapas Olekas. 1906 m. įsteigtas „Žiburio“ draugijos skyrius (pirmininkas kunigas M. … [Skaityti toliau…]