Bažnyčiai 1639 m. paskirta 18 valakų žemės, apie 100 dešimtinių miško. Kunigo Mykolo Baukevičiaus rūpesčiu 1708 m. perstatyta. 1820 m. jai priklausė 10 valakų žemės su Ožkyčių ir Fazukų kaimais. Dvarininko Pranciškaus Karpio ir parapijiečių lėšomis 1853 m. bažnyčia padidinta. Ilgametis Pušaloto klebonas Feliksas Vereika (apie 1822–1882; palaidotas šventoriuje) apmūrijo kapines, 1879 m. paaukštino bažnyčią, … [Skaityti toliau…]
Saudininkų dvarininkas Juozas Stankevičius 1782 m. pastatė medinę koplyčią. Ksaveras Stanevičius 1817 m. paskyrė sklypą žemės ir pažadėjo išlaikyti kunigą. Koplyčia tapo Lyduvėnų parapijos filija. Kunigas klebonas Adomas Galkevičius už sukilėlių atsišaukimo perskaitymą 1864 m. ištremtas į Sibirą; atimtas dvasininko titulas. 1909–1914 m. veikė Lietuvių katalikų blaivybės draugijos skyrius. 1927 m. išparceliuoto Saudininkų dvaro žemėje … [Skaityti toliau…]
Iki 1522 m. bažnyčią pastatė A. Zaviša. Nuo 1565 iki 1631 m. ji priklausė evangelikams reformatams. 1720 m. buvo pastatyta naujoji bažnyčia. Nuo 1777 m. minima parapinė mokykla. Jos išlaikymui klebonas Grigaliūnas 1820 m. dovanojo turto. XVIII a. pabaigoje bažnyčioje pamokslai vieną sekmadienį sakyti lietuviškai, kitą – lenkiškai. 1851 m. pamokslai būdavo lenkiški, tik retkarčiais … [Skaityti toliau…]
Apie 1778 m. dvaro savininkas Ignas Pilsudskis pastatė koplyčią. Nuo 1805 m. čia nuolat gyveno kunigas. 1835 m. koplyčia remontuota. Tikinčiųjų ir kunigo A. Gedvilo rūpesčiu 1881 m. pastatyta medinė bažnyčia. Ji buvo Akmenės parapijos filija. 1901 m. pakeisti visi sienojai, pastatyta varpinė, įsteigtos kapinės, įsigyti vargonai. 1906 m. Šventoriuje sumūrytos Kryžiaus kelio stočių koplytėlės. … [Skaityti toliau…]
XVIII a. reguliarios pamaldos buvo laikomos Trepų dvare (Herenchofe). 1795-1799 m. parapijiečiai pamaldoms rikdavosi Leliškės kaime. Nuo 1800 m. pamaldos buvo laikomos viename dideliame kambaryje Adakavo dvare. 1838 m. parapija pastatė namą kantoriui gyventi ir atvykusiam kunigui apsistoti, pradėjo mokėti reguliarų metinį mokestį kantoriui išlaikyti. 1827 m. pastatyta bažnyčia, 1860 m. parapija įsigijo varpą. 1862 … [Skaityti toliau…]
Medinę bažnyčią 1757 m. pastatė Vainuto seniūnas Tadas Bilevičius. Jai dovanotas valakas žemės. 1840 m. bažnyčia remontuota, pristatytas bokštelis.
Konstantinas Kuncevičius 1643 m. karmelitams paskyrė Kalesninkų dvarelį, 1676 m. pastatė koplyčią. 1703 m. pastatyta bažnyčia, 1707 m. įkurta parapija. Manoma, kad XVIII a. pradžioje bažnyčia sunaikinta, nes 1714 m. pašventinta neseniai pastatyta. 1805 m. minima parapinė mokykla. 1832 m. caro valdžia vienuolyną uždarė, parapiją panaikino. Kalesninkų bažnyčia 1838 m. pervežta į Rodūnią. Gyventojai 1898 … [Skaityti toliau…]
Vitebsko kaštelionienė Stravinskienė Kena 1603 m. paskyrė Vilniaus evangelikų reformatų bažnyčiai, bet Leonas Sapiega iš jų atėmė. 1690 m. Kena paskirta Vilniaus bernardinų vienuolynui. XVII a. pabaigoje pastatyta koplyčia. Priklausė Rukainių parapijai, minima ir 1744 m. Rusijos valdžia koplyčią 1866 m. uždarė. 1920 m. pastatyta dabartinė medinė bažnyčia. 1922 m. įkurta parapija.
Pirmoji bažnyčia pastatyta XVI a. pradžioje. Nuo XVI a. antrosios pusės iki 1624 m. priklausė evangelikams reformatams. Liškiavos valdytojas Mikalojus Pranskevičius-Radziminskis parapijai 1629 m. paskyrė 12 valakų žemės. 1644 m. įkurta parapija. Nuo 1650 m. pradėtos rašyti metrikų knygos. Iki 1677 m. Liškiavos dvaro savininkas Vladas Jurgis Kosila nugriovė senąją, o jos vietoje pastatė naują … [Skaityti toliau…]
Pirmąją bažnyčią 1405 m. pastatė Lietuvos didysis kunigaikštis Vytautas ir pilyje įsteigė benediktinų vienuolyną. Apie 1410 m. įkurta parapija. Iki 1577 m. atnaujinta bažnyčia, 1577 m. pastatytas vienuolynas. 1597 m. bažnyčia rekonstruota. 1639 m. vienuolynui dovanotas Pivašiūnų palivarkas su Jurkonių kaimu. Iš ankstesnių fundacijų 1799 m. priklausė Senųjų Trakų palivarkas su Vištelionių kaimu ir Kauno … [Skaityti toliau…]