Suvainiškio Šv. apaštalo Jokūbo bažnyčia

Ratkūnų dvaro savininkas Antanas Kamarauskas Suvainiškyje 1782 m. pastatė medinę bažnyčią ir paskyrė 2 valakus ir 28 margus žemės. Kamarauskai į Suvainiškį pakvietė reguliariuosius atgailos kanauninkus. 1783 m. įsteigta parapija. Rusijos valdžia 1832 m. uždarė vienuolyną ir bažnyčią, panaikino parapiją. Antanas Kamarauskas 1836–1838 m. prašė leisti jo dėdės statytai bažnyčiai veikti kaip filijai. Apie 1840 … [Skaityti toliau…]

Baisogalos Švč. Trejybės bažnyčia

Karalius Žygimantas Augustas 1539 m. paskelbė dokumentą apie Baisogalos parapijos steigimą, bažnyčiai dovanojo 50 valakų žemės. Manoma, kad prieš tai buvo koplyčia be kunigo. Antroji medinė bažnyčia (kryžiaus plano) pašventina 1637 m., sudegė 1774 m. Ją atstojo laikina pastogė ant sudegusios bažnyčios pamatų. Bažnyčia 1781 m. atstatyta ir pašventinta. 1795 m. įkurta altarija. Bažnyčiai 1806 … [Skaityti toliau…]

Veisiejų Šv. Jurgio bažnyčia

Pirmąją bažnyčią Veisiejuose apie 1525 m. pastatė Jurgis Simanavičius. Jis 1526 m. dovanojo turto. 1674 m. minima medinė apiplėšta bažnyčia be kunigo. 1762 m. iš lentų pastatyta laikina, o 1767 m. – medinė bažnyčia. 1766 m. Veisiejuose įkurta Šv. Rožančiaus brolija. Masalskiai iki 1768 m. pradėjo statyti mūrinę bažnyčią. Mirus Veisiejų dvaro savininkui darbai sustojo. … [Skaityti toliau…]

Subačiaus Švč. Trejybės bažnyčia

Pirmąją bažnyčią 1590 m. pastatė Jeronimas Valavičius. Jai 1591 m. patvirtinta fundacija: 2 valakai žemės, Bražiškių kaimas ir 2 sklypai mokyklai. Bajorai įpareigoti klebonui kasmet mokėti po 10 zlotų nuo valako žemės. 1655 m. bažnyčia apgriauta, netrukus atstatyta. 1668 m. minimas Kumpiniškio, arba Bražiškių, klebonijos palivarkas. 1669 m. minima Subačiaus Kumpiniškio bažnyčia. Ji buvo medinė, … [Skaityti toliau…]

Klaipėdos Šv. Juozapo Darbininko bažnyčia

2008 m. lapkričio 2 d. įsisiautėjusi ugnis pasiglemžė 1990 m. pastatytą medinę bažnyčią, pastaraisiais metais tarnavusią kaip sandėlį, kuriame buvo laikomos organizacijos "Caritas" surinktos aukos.

Vilkijos Šv. Jurgio bažnyčia

Vilkijos klebono valdos minimos 1525 m. 1542 m. bažnyčiai dovanota 50 valakų žemės, Pikčiūnų, Dokelių ir Lebedžių kaimai (pastarieji 2 bažnyčiai priklausė iki 1842 m.), 2 sklypai miestelyje ir kasmetinė 80 auksinų duoklė. 1579 m. bažnyčios stogas buvo kiauras, metrikų knygos nerašomos, kapinės neaptvertos. Parapiją aptarnavo nuo 1573 m. Veliuonoje gyvenęs kunigas J. Laskovskis, kuris … [Skaityti toliau…]

Juodaičių Nukryžiuotojo Jėzaus bažnyčia

Juodaičiai 1614 m. dovanoti Ariogalos klebonijai (1842 m. suvalstybinti). 1780 m. pastatyta medinė koplyčia. 1862 m. pastatyta bažnyčia (Ariogalos parapijos filija). Juodaičių filialistas kunigas Antanas Viršila 1863 m. ištremtas į Sibirą. Iki 1898 m. suburtas bažnytinis choras, 1899 m. apmūrytos kapinės. Per Pirmąjį pasaulinį karą bažnyčia sudegė. Maldos namai įrengti klebonijoje. 1917 m. pastatyta laikina … [Skaityti toliau…]

Alytaus Šv. Liudviko bažnyčia

Lietuvos maršalka ir Trakų vaivada, Alytaus dvaro savininkas Jonas Zaberezinskis iki 1520 m. pastatydino bažnyčią. 1524 m. įkurta parapija. Kurį laiką bažnyčią lankė abiejų miesto dalių katalikai. Pagal fundacijos aktą bažnyčios vikaras privalėjo mokėti lietuvių kalbą. 1658 m. bažnyčia atstatyta. 1763 m. pastatyta nauja medinė bažnyčia. 1773 m. įsteigta parapinė mokykla. 1810 m. bažnyčia, mieste … [Skaityti toliau…]

Šalčininkų Šv. apaštalo Petro bažnyčia

Šalčininkuose 1410 m. pastatyta pirmoji bažnyčia ir įsteigta parapija. Jonas Hlebavičius su žmona Ona 1523 m. paskyrė parapijai žemės, kito turto. Bažnyčią 1568 m. pasisavino evangelikai reformatai. Vilniaus pakamaris Jonas Alfonsas Lackis 1622 m. bažnyčią atstatė, padidino fundaciją, 1655 m. Maskvos kariuomenė ją sudegino. Po 1674 m. pastatyta nauja, medinė bažnyčia. XVIII a. veikė parapinė … [Skaityti toliau…]