✞ Maldos.lt

Vilniaus Šv. vyskupo Stanislovo ir Šv. Vladislovo arkikatedra bazilika (arba tiesiog Vilniaus katedra) stovi Vilniaus senamiestyje, pilių teritorijoje. Arkivyskupijos ir dekanato centras. Bažnyčioje yra Šv. Kazimero koplyčia. Prie katedros stovi varpinės bokštas (57 m aukščio). Pirmoji katedra pastatyta XIII a. viduryje. Ji buvo pereinamojo iš romaninio į gotiką stiliaus, kvadratinio plano. Grindys išklotos keramikinėmis glazūruotomis … [Skaityti toliau…]

Manoma, kad Šeduvoje pirmoji medinė bažnyčia pastatyta ir parapija įkurta 1512 m. Bažnyčiai 1529 m. dovanoti 3 nenaudojami žemės sklypai. 1542 m. fundacija padidinta. Manoma, jog tais metais pastatyta antroji bažnyčia. 1542 m. įsteigta parapinė mokykla. Upytės vaivada Jeronimas Valavičius 1640–1649 m. pastatė mūrinę bažnyčią. Ją 1649 m. konsekravo vyskupas Jurgis Tiškevičius. 1647 m. įsteigtas … [Skaityti toliau…]

Rokonių dvaro savininkas Matas Tracevskis 1829 m. prie Miškių kaimo pastatė mūrinę bažnyčią. 1858 m. padidinta; tapo Šeduvos parapijos filija. 1906 m. patvirtintas zakristijos ir koplyčios priestatų projektas. Jie pastatyti 1909 m., atnaujinti altorių paveikslai. 1939 m. išdažytas bažnyčios vidus, įrengti vargonai. Po Antrojo pasaulinio karo bažnyčią remontavo klebonas Pranciškus Masilionis. Sidabrave 1967–1977 m. klebonavo … [Skaityti toliau…]

Senojoje Nidoje (apie 2 km į pietus nuo dabartinės) 1569 m. buvo bažnyčia. Iki 1675 m. ją užpustė su visa gyvenviete. 1812 m. Gotlybo Dovydo Kuverto pirko apleistą Kuncų bažnyčios pastatą. Iš jo plytų, sijų buvo pastatyti užeigos namai ir gyvenamasis namas valdininkams, kuriame buvo įrengta nedidelė salė pamaldoms laikyti. Ji pašventinama 1835 m. lapkričio … [Skaityti toliau…]

Per 1922 m. žemės reformą būsimai parapijai skirta 8 ha žemės. 1926 m. įkurta parapija. 1927–1928 m. pastatyta bažnyčia. Pirmasis klebonas Vincentas Kizlaitis pastatė varpinę, sutvarkė ūkinius trobesius, padidino bažnyčią. 1941 m. birželio 25 d. vokiečių kareiviai bažnyčioje sušaudė diakoną Vaclovą Stulginskį. 1980 m. ji suremontuota.

Manoma, kad ši viena seniausių gotikinių Lietuvos bažnyčių išmūryta XV a. antrojoje pusėje (istorinių žinių neišliko). 1503 m. Lietuvos didysis kunigaikštis Aleksandras ją paskyrė Kauno parapinei bažnyčiai. Apie XVI a. vidurį pristatytas neaukštas bokštas. 1655 m. apgriauta. Suremontuota apie 1680 m. 1782 m. vizitacijų aktuose teigiama, kad bažnyčia ilgą laiką stovėjo apleista. 1750 m. Vandžiogalos … [Skaityti toliau…]

Pirmąją koplyčią dvare virš laidojimo rūsio 1809 m. pastatė M. Zaleckis. Koplyčioje 1840 m. įrengti 3 altoriai. 1864 m. uždarius Paparčių dominikonų vienuolyną, Palomenėje apsigyveno vienuolis kunigas Poliakovskis. 1877 m. valdžia leido joje laikyti 4 pamaldas per metus. 1903 m. koplyčia gerokai remontuota. 1915 m. ji, atnaujinta ir išplėsta, tapo bažnyčia; įkurta parapija. 1916 m. … [Skaityti toliau…]

Kvetkų filija minima 1744 m. Dvarininkai Kamarauskai Kvetkuose 1770 m. įkūrė reguliariųjų atgailos kanauninkų vienuolyną. 1769 m. įsteigta parapija. Pranciškus Kamarauskas 1772 m. pastatė bažnyčią. Ją 1777 m. konsekravo vyskupas Feliksas Jonas Tovianskis. 1848 m. pastatyta klebonija, 1884 m. – kitas parapijos gyvenamasis namas. 1875 m. bažnyčia padidinta. 1880 m. pastatyta nauja mūrinė varpinė. Per … [Skaityti toliau…]

Leliūnų dvaro savininkas Juozas Pomarnackas 1788 m. pastatė medinę bažnyčią. 1793 m. įsteigta parapija, 1795 m. bažnyčiai dovanotas valakas žemės, vadinamos Starkiškiu. 1794 m. pradėtos rašyti metrikų knygos. 1867 m. leista pakeisti supuvusius bažnyčios sienojus, pristatyti 2 koplyčias. Inžinierius Nikolajus Andrejevas 1900 m. suprojektavo naują mūrinę bažnyčią (jos sąmatinė vertė 21 000 rublių). Leliūnuose 1899–1938 … [Skaityti toliau…]

Pirmoji bažnyčia pastatyta iki 1444 m. Nauja parapinė bažnyčia, priklausiusi Vilniaus vyskupijai, minima 1463 m. Nuo XVI a. antrosios pusės iki 1627 m. buvo evangelikų reformatų pasisavinta. Sena medinė katalikų bažnyčia minima 1674 m. Nauja medinė pastatyta 1752 m. Nuo XVIII a. pabaigos iki XIX a. vidurio veikė parapinė mokykla. Kunigo Šimkevičiaus rūpesčiu 1872 m. … [Skaityti toliau…]