Kaune jau 1550 m. pradėtas skelbti Dievo žodis pagal nepakeistą Augsburgo tikėjimo išpažinimo raštą. Parapija įsikūrė 1558 m., parapijos ganytojišką darbą pradėjo kunigas Zommer. Jis tarnavo iki 1570 m. Po jo Kauno parapijoje tarnavo kunigas Bampf, vėliau kunigas Oderborn (ar Oldenborn). Kiek ilgai jie tarnavo, nėra aišku. Žinoma tik, kad 1577 m. pamaldos vyko pirmojoje … [Skaityti toliau…]
1636 m. minima Raudonės koplyčia. Manoma, kad ji XVIII a. pradžioje sunyko (neminima XVIII ir XIX a.). Apie 1930 m. Raudonės dvaro savininkas būsimai bažnyčiai ir klebonijai dovanojo 0,5 ha žemės ir du mūrinius namus. 1931–1932 m. kunigo Antano Syraus iniciatyva namas pritaikytas bažnyčiai, pristatytas bokštas. 1932 m. įsteigta parapija.
Užunvėžių Švč. Mergelės Marijos bažnyčia stovi Užunvėžių kaime, 7 km į šiaurės vakarus nuo Skiemonių 7,5 km į šiaurės rytus nuo Kurklių. Turi racionalistinės ir istorizmo architektūros bruožų.
Po 1711 m. maro Kairių kapinėse pastatyta koplyčia. Popiežius Pijus VI 1792 m. sausio 3 d. bule Kairių koplyčiai paskelbė dvejus metinius atlaidus. Koplyčiai susenus, apie 1836 m. valstiečiai, remiami M. Zubovo, kitoje vietoje pastatė naują akmenų mūro koplyčią. Bažnytiniai reikmenys atvežti iš uždaryto Bazilionų vienuolyno. 1904 m. išplėsta, per Antrąjį pasaulinį karą apgriauta, 1959 … [Skaityti toliau…]
1732 m. pastatyta medinė koplyčia. Ji minima ir 1767 m. Nemuno potvynis koplyčią 1829 m. sugriovė. Tais pačiais metais pastatyta laikina maldykla Paluobiuose, o 1856 m. – Patašiuose. Žemosios Panemunės dvaro dovanotoje žemėje 1877 m. pastatyta dabartinė mūrinė bažnyčia. Nuo 1967 m. klebonavęs Juozas Juškaitis (1922–1986), (palaidotas šventoriuje) 1986 m. bažnyčią nudažė.
Pirmoji katedra pastatyta XIII a. viduryje. Ji buvo pereinamojo iš romaninio į gotiką stiliaus, kvadratinio plano. Grindys išklotos keramikinėmis glazūruotomis plytelėmis. Po Mindaugo mirties (1263 m.) katedra galėjo būti paversta pagonių šventykla. 1387 m. Jogailos rūpesčiu buvusios pagonių šventyklos vietoje pastatyta nauja bažnyčia su 5 koplyčiomis. Ją 1388 m. konsekravo Gnezno arkivyskupas Bodzantas. Prie katedros … [Skaityti toliau…]
Mitkaičių kapinėse 1829 m. pastatyta koplyčia (rėmė vietos dvarininkai). Jurgis Daukantas 1892 m. koplyčiai dovanojo 60 dešimtinių žemės. Po Antrojo pasaulinio karo koplyčia tapo bažnyčia.
Eigirdžiai 1612–1803 m. priklausė Telšių klebonui. Iki 1752 m. pastatyta bažnyčia. Eigirdžių filialisto kunigo Antano Grabausko rūpesčiu 1795 m. pastatyta dabartinė medinė bažnyčia. Kunigas Jurgis Marcinkevičius 1817 m. jai dovanojo valaką ir 15 margų žemės. 1911 m. įkurta parapija.
Pakuonio bažnyčia pastatyta apie 1792 m. Tais metais vyskupas Ignotas Jokūbas Masalskis sudarė komisiją Pakuonio parapijai kurti. Jai atiteko Darsūniškio parapijos kaimai, esantys Nemuno kairiajame krante. 1819 m. minima parapinė mokykla. Bažnyčiai susenus klebonas Kazimieras Jasiulevičius-Jasulaitis su parapijiečiais 1883 m. pastatė dabartinę mūrinę bažnyčią. Ją 1886 m. konsekravo pavyskupis Juozapas Olekas. Pakuonio vikaras Juozapas Šmulkštys … [Skaityti toliau…]
Žlibinuose, kurie XVIII a. vadinti Ryvėnais, Mykolas Šiukšta 1773 m. pastatė bažnyčią ir jai dovanojo 1 valaką žemės. Begriūvanti bažnyčia suremontuota 1845 m. 1863–1889 m. į Žlibinus caro valdžia neleido skirti kunigo. 1896 m. Kauno gubernatorius teigė, kad bažnyčia nereikalinga ir siūlė neleisti remontuoti. Kai nebereikėjo leidimo, 1897 m. pastatyta dabartinė bažnyčia (Piotro Serbinovičiaus projektas). … [Skaityti toliau…]