Pūškų Švč. Mergelės Marijos, Gailestingumo Motinos, bažnyčia stovi Pūškų kaime, Prūto ežero pietvakariniame krante, Baltarusijos pasienyje. Tradicinio gyvenamojo namo formos. Pamaldos laikomos lietuviškai ir lenkų kalba. 1845 m. pastatyta mūrinė laidojimo koplyčia. 1936 m. pristatytas medinis priestatas. 1938 m. įkurta parapija. Kunigo Česlovo Taraškevičiaus rūpesčiu 1970 m. bažnyčia restauruota.
Pirmoji dvaro koplyčia Kupreliškio kapinėse pastatyta 1787 m. Raudondvario savininkė Elžbieta Kušeliauskienė 1861 m. pastatė bažnyčią. Ji turėjo 3 registrų vargonus, 2 varpus. Kunigo J. Ramono rūpesčiu 1898 m. bažnyčia išplėsta: pristatyta presbiterija ir 2 zakristijos, padidinta klebonija. Bažnyčia turėjo 3,5 ha žemės, 1904 m. Jurgis Tunaitis jai dovanojo 15 ha. 1928 m. ir 1945 … [Skaityti toliau…]
Viešintų bažnyčiai 1787 m. dovanoti 6 valakai žemės. 1794 m. pastačius kleboniją įsteigta parapija. Nors 1796 m. vizitacijoje teigiama, kad bažnyčia statyta 1790 m., tačiau, matyt, buvo suremontuota tik sena koplyčia. 1818 m. Kupiškio dekanas uždarė apgriuvusią bažnyčią. 1820 m. pastatyta nauja medinė bažnyčia, 1872 m. – klebonija (vietoj sudegusios). 1879 m. valdžia leido statyti … [Skaityti toliau…]
Tauragnų valsčius 1387 m. dovanotas Vilniaus vyskupui. 1498 m. minima bažnyčia. Klebonijai paskirtas Taurapilio palivarkas. Be jo, XVIII a. pabaigoje klebonijai dar priklausė Alžutėnų, Grašių, Padvariškių ir Žiezdrių kaimai. Ilgą laiką buvo 2 bažnyčios: miestelyje ir Taurapilyje (3,5 km į rytus nuo Tauragnų). 1796 m. minima 1735 m. vyskupo statyta Tauragnų bažnyčia ir 1728 m. … [Skaityti toliau…]
Mūrinę bažnyčią Lyduokiuose 1623 m. pastatė Henrikas Padlevskis. Prie jos įsteigta prieglauda. XVIII a. veikė parapinė mokykla. Po 1782 m. pristatytas priebažnytis. 1884 m. bažnyčia padidinta, pristatyti 2 bokštai. Ją 1887 m. konsekravo vyskupas Mečislovas Paliulionis. Per Antrąjį pasaulinį karą bažnyčia apgadinta. Po karo suremontuota.
Gedeonas Rajeckis iki 1516 m. pastatė bažnyčią. Ji XVI a. pabaigoje atiteko evangelikams reformatams. XVII a. antrojoje pusėje sunyko. Žemaičių kaštelionienės Marijos Rachelės Gorskienės lėšomis 1742 m. pastatyta eglinių rąstų bažnyčia su 2 bokšteliais ir 2 zakristijomis. 1788 m. įkurta parapija, pradėtos rašyti metrikų knygos. 1843 m. bažnyčiai duota 40 dešimtinių žemės. Klebono Juozapo Kuzmicko … [Skaityti toliau…]
Pirmoji medinė bažnyčia pastatyta iki 1730 m. Jai susenus 1774 m. pastatyta nauja. 1780 m. įkurta parapija. Per miestelio gaisrą 1803 m. sudegė bažnyčia ir archyvas. XIX a. pradžioje veikė parapinė mokykla. 1860–1864 m. pastatyta dabartinė mūrinė bažnyčia. Klebonas Kazys Mačiukevičius 1905 m. pastatė mūrinę kleboniją. 1908 m. pradžioje įsikūrė „Žiburio“ draugijos skyrius (pirmininkas kunigas … [Skaityti toliau…]
Surviliškio dvaras 1505 m. dovanotas Žemaičių vyskupui. Tarp 1592 ir 1597 m. Surviliškyje buvo bažnyčia. Jai 1638 m. dovanotas Bučionių kaimas. Nuo 1777 m. veikė parapinė mokykla. Klebono Juozapo Žibarto rūpesčiu 1791 m. pastatyta nauja bažnyčia. Kunigas Leopoldas Urbanavičius apkaltintas sukilėlių rėmimu ir 1865 m. ištremtas į Tomsko guberniją. F. Semelevičiaus, klebonavusio Surviliškyje 1863–1891 m., … [Skaityti toliau…]
Pirmąją bažnyčią Lioliuose pastatė ir aprūpino 1522 m. Mykolas Viekavičius. Kiek vėliau Stanevičius bažnyčios žemes padidino iki 12 valakų. XVI a. antrojoje pusėje – 1628 m. bažnyčią buvo pasisavinę evangelikai reformatai. 1748 m. minima sena bažnyčia. Prie jos tada veikė Švč. Mergelės Marijos Vaduotojos brolija. 1768 m. pastatyta nauja medinė bažnyčia. Jai 1820 m. priklausė … [Skaityti toliau…]
Kauno Gerojo Ganytojo parapijos bažnyčia stovi Kaune, Dainavos mikrorajone. Parapija įsteigta 1998 m. balandžio 28 d. Kauno arkivyskupo Sigito Tamkevičiaus dekretu Nr. 773 atskyrus dalį Šv. Antano parapijos teritorijos. Iš pradžių parapija naudojo Kauno Dainavos vidurinės mokyklos patalpas. 1999 m. kovo 5 d. Kauno arkivyskupijos bažnytinio meno komisijos patvirtinto bažnyčios projekto autoriai – architektai Algimantas … [Skaityti toliau…]