Pandėlio bažnyčiai 1591 m. dovanota turto kunigui išlaikyti. 1674–1677 m. nurodoma maža mūrinė bažnyčia. Manoma, kad ji per Šiaurės karą (XVIII a.) sugriauta. 1720 m. minima medinė bažnyčia. 1761 m. įsteigtos Švč. Mergelės Marijos Rožančinės, 1765 m. – Šv. Onos brolijos. 1777 m. įsteigta parapinė mokykla. Ignotas Koscialkovskis 1801 m. pastatė dabartinę plytų mūro bažnyčią. … [Skaityti toliau…]
Pirmoji medinė Tverų bažnyčia rašytiniuose šaltiniuose paminėta 1589 m. XVI a. pabaigoje, kaip pažymėta Žemaičių vyskupijos bažnyčių aprašyme, darytame 1592–1597 m. Tverų bažnyčia stovėjusi tuščia, apleista, kunigo neturėjo. 1614–1616 m. pastatyta nauja medinė bažnyčia (statė Tverų tėvūnas Elijas Ilgovskis ir užrašė jai donaciją). Jai 1618 m. dovanotas Alko kaimas. 1747 m. bažnyčia sudegė, buvo atstatyta. … [Skaityti toliau…]
Pastatytai bažnyčiai Jurgis Daujotas 1791 m. dovanojo 10 tūkst, auksinų ir 2 margus žemės. Paskirtas kunigas; koplyčia tapo Šiaulių parapijos filija. Bažnyčiai 1820 m. pakeisti sienojai. Giminei įamžinti statytojas bažnyčią pavadino savo dvaro – Daujotavos vardu. Po 1924 m. oficialiai įteisintas dabartinis pavadinimas. 1930 m. įsteigta parapija. Pirmojo Polekėlės klebono Oželio (čia klebonavusio 35 m.) … [Skaityti toliau…]
Pirmoji bažnyčia pastatyta iki 1520 m. Mirus klebonui, apie 1600 m. sunaikinti bažnyčios dokumentai. 1612 m. pastatyta nauja bažnyčia, į kurią Balbieriškio dvaro sodybos savininkas pakvietė evangelikų reformatų kunigą. Reformatams paskirtos buvusios katalikų bažnyčios valdos su Nešeikių kaimu. Katalikai, vadovaujami Merkinės klebono Petro Ramulavičiaus, 1632 m. vasario 10 d. užėmė Balbieriškio bažnyčią ir kleboniją. 1644 … [Skaityti toliau…]
Tikėtina, kad miesteliui rastis padėjo apie 1665 metus pastatyta pirmoji bažnyčia. Tiksli data, kada Vaškuose pastatyta pirmoji bažnyčia nežinoma, tačiau bažnyčios inventoriaus knygoje yra parašyta, kad pro Vaškus važiavęs keleivis, pavarde buvo Grotus, kuris keliavęs į Biržus pas gydytoją. Šalia kalnelio kur dabar yra Vaškų bažnyčia jis sustojęs ir leidęs arkliams pasiganyti, o pats užmigęs … [Skaityti toliau…]
1610 m. minima medinė bažnyčia. Metrikų knygos rašytos nuo 1668 m. Antrąją medinę bažnyčią ir varpinę 1678 m. pastatė Trakų vaivada Martynas Oginskis. Statybai vadovavo kunigas Lukas Jonas Vaicekavičius. Tais pačiais metais ją konsekravo vyskupas Mikalojus Slupskis. M. Oginskis 1670 m. bažnyčiai dovanojo Alukėnų palivarką ir kaimą. 1674–1677 m. nurodyta, kad Raguvos bažnyčia yra viena … [Skaityti toliau…]
Pirmoji Pernaravos bažnyčia pastatyta 1671 m. Jai Jonas Milvydas dovanojo 2 margus žemės. H. Zabiela 1815 m. pastatė dabartinę medinę bažnyčią. Ji buvo Ariogalos parapijos filija. XIX a. viduryje veikė parapinė mokykla. Vidaus reikalų ministras 1863 m. leido steigti parapiją. Formaliai filija nurodyta iki 1874 m. Bažnyčia 1913 m. remontuota, atnaujinti altoriai.
Jokūbavo Švč. Mergelės Marijos bažnyčia stovi Jokūbave.
Manoma, kad pirmiausia pastatytas vienuolyno pastatas. Bernardinai Tytuvėnuose apsistojo apie 1614 metus, tuometiniam Tytuvėnų savininkui A. Valavičiui surašius aktą dėl ketinimo steigti vienuolyną. Fundatorius norėjo nedidelio vienuolyno (12 vienuolių) ir bažnyčios, kur numatė savo šeimos mauzoliejų. Pirmieji ordino vienuoliai atvyko iš Vilniaus, Kauno ir Krokuvos vienuolynų. Jie kovojo su reformacija ir stengėsi atitraukti gyventojus nuo … [Skaityti toliau…]
Vaidatonių dvarininkas Matas Minmantas 1797 m. pastatė bažnyčią. Jai 1801 m. paskirtas valakas žemės, įkurta parapija. Stulgiuose 1828–1829 m. vikaravo poetas ir vertėjas Antanas Savickis (apie 1782–1836). Vikaras Matas Veitas 1863 m. ištremtas į Archangelsko guberniją. 1867 m. bažnyčia buvo apgriuvusi ir gerokai remontuota. Dabartinė mūrinė bažnyčia pagal Juzefo Pijušo Dziekonskio projektą už 70 000 … [Skaityti toliau…]