Pirmąją medinę bažnyčią 1639 m. pastatė Rietavo seniūnas. Jai 1639 m. paskirta pyliava nevykdyta. 1641 m. dovanotas žemės sklypas. 1693 m. bažnyčia atstatyta. 1769 m. pastatyta nauja medinė bažnyčia. Ji buvo Rietavo parapijos filija. 1795 m. įkurta parapija. Nuo 1804 m. minima parapinė mokykla. Bažnyčiai 1806 m. priklausė Dūdinų kaimas. Bažnyčia 1882 m. atstatyta. 1930 … [Skaityti toliau…]
Vitebsko pilininkas Simonas Sirutis 1747 m. pastatė mūrinę bažnyčią. Ji buvo Josvainių parapijos filija. Panevėžiuko filialistas kunigas Antanas Norvaiša 1863 m. išėjo į sukilimą (jo likimas nežinomas). Iki 1934 m. įsteigta parapija.
Apie 1797 m. Jonučiuose (2 km į šiaurės vakarus nuo dabartinės Garliavos) pastatyta bažnyčia, įkurta parapija, nes Užnemunė tuo laiku priklausė Prūsams, taigi teko tą vietą atskirti nuo Kauno parapijos, likusios rusų valdžioje. Aukštosios Fredos dvaro dvarininkas Juozas Godlevskis savo žemėje 1809 m. pastatė dabartinę mūrinę bažnyčią. 1823 m. ją konsekravo Seinų vyskupas Čiževskis. 1826 … [Skaityti toliau…]
Apie 1717 m. pastatyta koplyčia. Seniūnas Juozas Kazlauskas 1770 m. pastatė bažnyčią; įkurta parapija. 1776 m. bažnyčiai paskirta 15 valakų žemės (Prūsijos valdžia ją nusavino). Iki 1907 m. kas antrą sekmadienį pradėta giedoti ir sakyti pamokslus lietuviškai. 1907 m. įsikūrė „Žiburio“ draugijos skyrius (pirmininkas kunigas A. Eidukevičius). 1911 m. įsteigta biblioteka – skaitykla. 1912–1914 m. … [Skaityti toliau…]
Broliai Matulevičiai paaukojo 27 ha žemės bažnyčiai statyti ir parapijai kurti. Iš Jurbarko, Gaurės, Eržvilko ir Girdžių parapijų dalies kaimų įkurta Vertimų parapija. Klebono Jono Padleskio iniciatyva 1925–1926 m. pastatyta dabartinė medinė bažnyčia. 1944 m. spalio 8 d. sudegė parapijos pastatai, bažnyčia ir prieglauda išliko.
Iš 1514 m. bažnyčios turtų patvirtinimo dokumento aiškėja, kad Švenčionyse pirmąją bažnyčią pastatė Lietuvos didysis kunigaikštis Vytautas. 1636 m. pastatyta nauja bažnyčia, 1743 m. atstatyta. Dėl jos senumo 1817 m. uždrausta laikyti pamaldas. Jos laikytos klebonijoje. Po 1818 m. bažnyčia atstatyta. Švenčionyse 1831 m. balandžio 10 d. žuvo Ceikinių finalistas Anupras Labutis, kovojęs sukilėlių būryje. … [Skaityti toliau…]
Čiobiškio dvare buvo koplyčia. Dvarininkai Šveikauskiai pastatė bažnyčią kitoje vietoje. 1717 m. ji buvo Musninkų filija. 1782 m. įkurta parapija. XVIII a. buvo parapinė mokykla. XVIII a. pabaigoje bažnyčia sudegė. Šveikauskiai, 1794 m. parduodami dvarą Pilsudskiams, įpareigojo juos pastatyti naują bažnyčią. Nauja mūrinė bažnyčia pastatyta 1810–1816 m. (manoma, kad ją projektavo Laurynas Stuoka-Gucevičius, tačiau jo … [Skaityti toliau…]
Ona Rudaminaitė-Pacienė 1642 m. pastatė bažnyčią (dabartinių kapinių vietoje). 1644 m. įkurta parapija, bažnyčiai paskirta 14 valakų žemės be valstiečių. Vėliau toje vietoje įsikūrė Kuleliškių, Lauryniukų, Maciuliškių, Pauliukiškių kaimai. 1655 m. bažnyčia sudegė. 1670 ir 1750 m. atstatyta. XVIII a. veikė parapinė mokykla. 1827 m. tvirtinta, kad Lavoriškių parapijos gyventojai šneka rusišku dialektu, gimtosios lietuvių … [Skaityti toliau…]
1913 m. pastatyta mūrinė bažnyčia buvo Švč. Jėzaus Širdies parapijos filija. Po 1925 m. priklausė vienuoliams saleziečiams. 1948 m. bažnyčia uždaryta, 1949 m. perduota valstybiniam dramos teatrui, paversta dekoracijų sandėliu. Ministrų Tarybos 1960 m. birželio 6 d. nutarimu uždaryta Švč. Jėzaus Širdies bažnyčia (sovietmečiu statybininkų kultūros rūmai), tikintiesiems grąžinta Dievo Apvaizdos bažnyčia, kurioje 1961 m. … [Skaityti toliau…]
Vakarinis Vilkaviškio apskrities pakraštys, nuo 1422 metų, priklausė Žemaičių vyskupystei, Žaliosios apylinkė buvo 1617 metais isteigtos, ir Vilniaus vyskupijai priklausančios, Alvito parapijos dalis. Kraštą 1795 metais okupavus vokiečiams, vėliau prancūzams bei rusams, 1798 m. čia buvo įsteigta Vygrių ir, nuo 1818 metų, Seinų vyskupija. Su savos, nuo Alvito nebepriklausomos parapijos viltimi, Žaliosios apylinkių žmonės sudarė … [Skaityti toliau…]