Vilniaus Šv. Kryžiaus bažnyčia
Vilniaus Šv. Kryžiaus bažnyčia stovi Vilniuje. Pašventinta 1995 m. gruodžio 8 d. Sovietmečiu čia buvo vad. mažoji baroko salė. Dabar mišios čia laikomos ne tik lietuvių, bet ir lotynų kalba (sekmadieniais 10 val.).
Vilniaus Šv. Kryžiaus bažnyčia stovi Vilniuje. Pašventinta 1995 m. gruodžio 8 d. Sovietmečiu čia buvo vad. mažoji baroko salė. Dabar mišios čia laikomos ne tik lietuvių, bet ir lotynų kalba (sekmadieniais 10 val.).
Pakalnių dvaro savininkas Antanas Kulieša apie 1762 m. pastatė medinę bažnyčią. Jos vietoje kunigas Jurgis Kazlauskas su parapijiečiais 1906 m. pastatė dabartinę medinę bažnyčią. Ji buvo Leliūnų parapijos filija. 1928 m. įsteigta parapija.
Bažnyčiai 1786 m. paskirtas valakas žemės. 1787 m. pastatyta dabartinė medinė bažnyčia. Buvo Vainuto, vėliau – Žygaičių parapijos filija. 1805 m. veikė parapinė mokykla. 1912 m. įkurta parapija.
Molėtai 1387 m. dovanoti Vilniaus vyskupui. Manoma, kad bažnyčia pastatyta XV a. antrojoje pusėje. Ji minima 1522 m. Per Šiaurės karą 1702 m. bažnyčia sugriauta, apie 1722 m. atstatyta. 1742 m. įkurta Švč. Mergelės Marijos brolija. Nuo 1777 m. veikė parapinė mokykla. K Bandzevičius, Molėtuose klebonavęs 1900–1924 m., su parapijiečiais 1903–1907 m. pastatė dabartinę mūrinę … [Skaityti toliau…]
Pirmąją bažnyčią Sedoje apie 1508 m. pastatė Dirvėnų tėvūnas Vaclovas Bartasevičius su žmona Elžbieta Juškaite. 1528 m. minimas klebonas. 1538 m. bažnyčiai dovanotas Beržėnų kaimas, įkurta parapinė mokykla. 1769–1770 m. bažnyčia perstatyta ir padidinta (rūpinosi klebonas Jonas Mykolas Domaševičius). 1816 m. išmūryti akmeniniai pamatai. 1823 m. uždengtas lentelių (1985 m. skardos) stogas. Po 1821 m. … [Skaityti toliau…]
Kėdainių evangelikų liuteronų bažnyčia stovi Kėdainiuose. Pastatyta 1629 metais vokiečių iniciatyva.
1739 m. bažnyčią Doviluose statyti buvo numatęs Prūsijos valdovas Frydrichas Vilhelmas I, „nes lietuviai vis dar prastai išugdyti, nesubrandinti krikščionybei“. Tačiau karaliaus nurodymas liko neįgyvendintas – 1740 m. jis mirė. Vėliau Prūsijos valdžia atsisakė paremti šią iniciatyvą, motyvuojant sunkia finansine karališkojo iždo padėtimi. Evangeliškos pamaldos Doviluose pradėtos laikyti tik nuo 1784 m. Vienoje mokyklos patalpų … [Skaityti toliau…]
Pirmoji bažnyčia pastatyta apie 1521 m. Karmėlavos seniūnas Simonas Sirutis 1529 m. jai paskyrė žemės. Jurgis Andriuškevičius 1531 m. bažnyčiai dovanojo savo Andruškonių palivarką (kitapus Neries). 1663 m. minima parapinė mokykla (atkurta 1777 m., veikė ir 1804 m.). Maskvos kariuomenė 1655 m. sunaikino Karmėlavos bažnyčią. Įrengta laikina. Bažnyčia 1674 m. dar nebuvo atstatyta; vėlesnė pastatyta … [Skaityti toliau…]
Įrengus Kauno tvirtovės gynybinius fortus, 1888–1891 m. miesto centre (Naujamiestyje), dabartinėse Gedimino, Kęstučio, K.Donelaičio gatvėse, iškilo ištisas kompleksas administracinių tvirtovės pastatų. Projekto autorius ir statybos darbų vykdytojas – karo inžinierius, papulkininkis Konstantinas Limarenka. 1890 m. lapkričio 10 d. Peterburgo architekto akademiko D.Grimo pakoreguotą projektą patvirtino Rusijos caras Aleksandras III. Stačiatikių soboras planuotas statyti kaip reprezentacinis … [Skaityti toliau…]
Tverečiuje 1501 m. pastatyta medinė bažnyčia, įkurdinti reguliarieji atgailos kanauninkai. 1622 m. Petras Pacas bažnyčiai paskyrė Erzveto palivarką ir Kukučių kaimą. Jo žmona 1644 m. dovanojo Jauniškės kaimą. Trakų vaivada Mikalojus Pacas 1662 m. pastatė naują bažnyčią ir vienuolyną. XVIII a. pabaigoje veikė parapinė mokykla. 1812 m. bažnyčia apiplėšta, išvogti sidabriniai liturginiai reikmenys. Rusijos valdžia … [Skaityti toliau…]