Šaukėnų bažnyčia minima 1497 m. Evangelikų reformatų kunigui 1584 m. dovanoti 6 valakai žemės (evangelikams reformatams priklausė iki XVII a. pradžios). Nauja bažnyčia pastatyta 1632 m., kita – 1763 m. Nuo 1803 m. veikė parapinė mokykla. 1820 m. bažnyčia turėjo valaką žemes. 1909–1914 m. veikė Lietuvių katalikų blaivybes draugijos skyrius. Prieš Pirmąjį pasaulinį karą pastatyta … [Skaityti toliau…]
Bažnyčiai 1609 m. dovanotas Minikaičių (vėliau pavadintas Šunikiais) kaimas, įkurta parapinė mokykla. 1703 m. pastatyta nauja bažnyčia. Jai 1795 m. pakeista dalis sienojų. 1825 m. pastatyta dabartinė medinė bažnyčia, 1839 m. – kapinių koplyčia. 1912–1914 m. veikė Lietuvių katalikų blaivybės draugijos skyrius. 1937 m. rengtasi statyti naują mūrinę bažnyčią, buvo klojami pamatai. Bažnyčios šventoriuje yra … [Skaityti toliau…]
Dvarininkas Jurgis Jucevičius 1781 m. pastatė medinę bažnyčią. Ji buvo Kaltinėnų parapijos filija. 1795 m. įkurta parapija, bažnyčiai dovanotas žemės sklypas. 1863 m. minima parapinė mokykla. 1883 m. pastatyta dabartinė medinė bažnyčia. 1908–1913 m. veikė „Saulės“ draugijos mokykla.
Žaslių bažnyčia minima nuo 1513 m. Žaslių dvaro valdytojai Mykolas ir Jonas Naciai bažnyčią atnaujino ir jos išlaikymui skyrė turtų. Bažnyčią statė fundatorių tėvas. XVII a. ji buvo sugriuvusi, pamaldos laikytos laikinoje pastogėje. 1674 m. klebonai Petras Juodzevičius ir Mykolas Senkevičius pastatė naują medinę bažnyčią. Prie jos nuo 1777 m. veikė parapinė mokykla. 1817 m. … [Skaityti toliau…]
Iki 1669 m. pastatyta koplyčia. Ją aptarnavo Kavarsko kunigai. 1700 m. įsteigtas reguliariųjų atgailos kanauninkų vienuolynas. 1735 m. pastatyta medinė bažnyčia. Ją aptarnavo vienuoliai. Nuo 1782 m. veikė parapinė mokykla. Iki 1783 m. pastatytas priebažnytis. 1783 m. įsteigta parapija. Rusijos valdžia 1832 m. vienuolyną uždarė. Parapija 1849 m. priskirta prie Žemaičių vyskupijos. 1871 m. gautas … [Skaityti toliau…]
Liudvikas Godliauskas 1775 m. pastatė medinę bažnyčią. Ji buvo Papilės parapijos filija, garsėjo Šv. Roko atlaidais. Kunigą iš pradžių išlaikė Šiaudinės dvaras. Kalniškių dvaro savininkas 1867 m. bažnyčiai dovanojo 16 dešimtinių žemės. 1901 m. vėtra nugriovė bažnyčios bokštą, 1902 m. atstatytas. 1915 m. vokiečiai išsivežė 2 varpus.
Dirvėnų valsčiaus 1561 m. inventoriuje Akmenė vadinama Dabikine, nurodyti 3 valakai kunigo žemės. Bažnyčiai 1596 m. dovanoti 48 valakai žemės, įsteigta parapinė mokykla. 1705 m. bažnyčia sudegė, netrukus atstatyta. Suirusi bažnyčia 1802 m. nugriauta ir 1806 m. pastatyta nauja. Jai priklausė Pakempinių kaimas. Akmenėje nuo 1836 m. klebonavo kalbininkas Kalistas Kasakauskas (apie 1792–1886; palaidotas Akmenės … [Skaityti toliau…]
Pirmąją bažnyčią ant piliakalnio 1472–1495 m. pastatė Mykolas Jogelavičius. Ji minima ir 1597 m. Prie bažnyčios buvo varpinė su 2 varpais, klebonija. Parapijai priklausė malūnas prie Dubysos ir ūkis. Apie 1570–1614 m. evangelikai reformatai bažnyčią pasisavino. Jie po 1614 m. Kurtuvėnuose pasistatė bažnyčią. Ji XVII a. antrojoje pusėje sunyko. 1684 m. katalikai pasistatė naują bažnyčią. … [Skaityti toliau…]
Iki 1636 m. pastatyta koplyčia. Apie 1685 m. Kaimelio (Kidulių) dvaro savininkas Jeronimas Krišpinas-Kiršenšteinas pastatė namą ir jame įrengė koplyčią. Joje 1737–1739 m. pamaldas laikydavo Žemaičių vyskupas Juozapas Mykolas Karpis (palaidotas koplyčios rūsyje). Koplyčia buvo Jurbarko parapijos filija. Iki 1839 m. joje (padidintoje) laikytos pamaldos. XIX a. pabaigoje koplyčia nugriauta, jos vietoje pastatyta klebonijos klėtis. … [Skaityti toliau…]
Antalieptės bažnyčia pastatyta iki 1685 m. (nuo tų metų pradėtos rašyti metrikų knygos). Naujos bažnyčios ir basųjų karmelitų vienuolyno fundatoriai buvo Strutinskai. 1732–1734 m. pastatytas vienuolynas, 1732–1760 m. – bažnyčia (pašventinta 1763 m.). Vienuoliai buvo įkūrę parapinę mokyklą. 1804–1832 m. pastatytas mūrinis vienuolynas. Rusijos valdžia 1832 m. vienuolyną, parapinę mokyklą ir bažnyčią uždarė. Liturginiai reikmenys … [Skaityti toliau…]