Gasparas Šiliauskas 1784 m. pastatė medinę bažnyčią. Ji buvo Luokės parapijos filija. 1851 m. pastatyta dabartinė medinė bažnyčia. 1896 m. leista pristatyti audros nuplėštą bažnyčios bokštelį, įrengti naują didįjį bei šoninius altorius, pakeisti supuvusią koloną. Iki 1933 m. įkurta parapija.
Gulbinėnų dvaro savininkas, generolas Kazys Ladyga (1893–1941) dvaro rūmuose 1936 m. įrengė koplyčią. 1939 m. pabaigoje įkurta parapija. Po Antrojo pasaulinio karo dvaro rūmai su koplyčia nacionalizuoti. Dabartinė bažnyčia įrengta mūriniame ūkiniame pastate.
Šunskų kaimo kapinėse XVIII a. antrojoje pusėje buvo koplyčia. Prie jos 1785 m. pastatyta klebonija, apsigyveno kunigas. 1795 m. pastatyta akmenų mūro bažnyčia, Vilkaviškio parapijos filija. 1819 m. veikė parapinė mokykla. Prastai pastatyta bažnyčia pradėjo griūti. Kunigo Simano Kudirkevičiaus rūpesčiu 1865 m. pastatyta dabartinė mūrinė bažnyčia. Ją konsekravo vyskupas Konstantinas Irenėjus Lubenskis. Kunigas Jonas Totoraitis … [Skaityti toliau…]
Liudvikas Konstantinas Pacas 1715 m. pastatė bažnyčią. Jai išlaikyti paskyrė 4 valakus žemės. Apie 1850 m. kunigo S. Lapinsko rūpesčiu bažnyčioje giedoti ir pamokslus sakyti pradėta lietuviškai. Po 1864 m. pastatyta nauja bažnyčia. Liudvinavo vikaras Simonas Lapinskas (1800–1889) apkaltintas žmonių raginimu eiti į sukilimą. Už tai 1864 m. ištremtas į Sibirą. 1907 m. įsikūrė „Žiburio“ … [Skaityti toliau…]
Grigalius Masalskis ir Marija Masalskienė netoli Rudaminos dvaro 1592 m. pastatė bažnyčią ir dovanojo jai Beviršių kaimą. 1674 m. minima apleista mūrinė bažnyčia. Rudaminos dvaro savininkas Mikalojus Turčinavičius Sušickis pradėjo statyti dabartinę mūrinę bažnyčią. 1757 m. pradėtos gaminti čerpės stogui uždengti, ieškomas architektas bokšto projektui parengti. 1777 m. minima parapinė mokykla. 1797 m. bažnyčia perstatyta. … [Skaityti toliau…]
Klaipėdoje 1258 m. pastatytos 2 bažnyčios: katedros ir parapinė Šv. Jono. Jos ne kartą buvo žemaičių sudegintos. Kuršo vyskupas Edmundas 1291 m. leido Klaipėdos gyventojams laidotis katedros kapinėse, nes prie Šv. Jono bažnyčios kapinėms vietos nebuvo. 1525 m. bažnyčios atiteko evangelikams liuteronams.
Apie 1795 m. pastatyta koplyčia. Ji klebono Jurgio Baltrušaičio rūpesčiu (mirė 1920 m.; palaidotas šventoriuje) 1910 m. dvigubai padidinta, pristatyta zakristija; įkurta parapija. Klebonas Jonas Rugys 1936 m. pradėjo statyti naują mūrinę bažnyčią pagal architekto Stasio Kudoko projektą (statyba neužbaigta).
Arkikatedra pastatyta parapinės bažnyčios (minima 1413 m.) vietoje. Ji XV ir XVI a. buvo kelissyk remontuojama, plečiama ir rekonstruojama. XV a. bažnyčiai priklausė šv. Mikalojaus, šv. Gertrūdos koplyčios, šv. Kotrynos altarija, žemės sklypai Kleboniškyje, Eiguliuose, Žemaitkiemyje, Rumšiškėse. Barbora Juškienė 1525 m. altarijai dovanojo Šėtijų palivarką, 2 mūrinius namus. Margarita Ačėnaitė 1531 m. dovanojo mūrinį namą. … [Skaityti toliau…]
Pastatytai Žiežmarių bažnyčiai 1502 m. dovanojamos trys šeimos miestelyje, žemės, smuklė, leidžiama kirsti mišką klebonijos statybai. 1511 ar 1512 m. fundacija padidinta; buvo išlaikomas lietuviškai mokantis kunigas ir mokytojas. Per reformaciją bažnyčia atiteko protestantams. Jos žemes Radvilos 1609 ir 1616 m. prijungė prie savo dvaro. 1621 m. iš Žiežmarių dvaro klebonui skirta dešimtinė pakeista dviem … [Skaityti toliau…]
Parnituvyje (taip iki XX a. pradžios vadinti Stakiai) apie 1750 m. pastatyta koplyčia. Ji 1806 m. buvo vieša, turėjo 2 altorius. Veliuonos klebonas 1815 m. prašė vyskupo leidimo pastatyti Parnituvyje bažnyčią, skirti kunigą. 1817 m. pastatyta klebonija, 1821 m. perstatyta koplyčia. Ji 1841 m. buvo Veliuonos parapijos filija. Bažnyčiai priklausė 1 valakas žemės. XIX a. … [Skaityti toliau…]