Ventos Švč. Mergelės Marijos Nekaltojo Prasidėjimo bažnyčia
Ventos Švč. Mergelės Marijos Nekaltojo Prasidėjimo bažnyčia stovi Ventos gyvenvietėje. Įrengta 1991 m. vaikų darželio pastate.
Stemplių Šv. Aloyzo bažnyčia
Stemplių dvaro salėje įrengus altorių 1934 m. pirmąkart laikytos šv. Mišios. Kunigas atvažiuodavo kas trečią sekmadienį. 1937 m. Stemplių kaimo gyventojai Bronislava Žiogaitė ir jos sesuo Amelija ir Antanas Žąsyčiai dovanojo kelis hektarus žemės bažnyčiai, klebonijai pastatyti ir kapinėms įrengti Stemplių kaime. Gavęs vyskupo sutikimą, kun. A. Baltinis pradėjo statyti šv. Aloyzo bažnyčią, tą darbą … [Skaityti toliau…]
Gardamo Šv. Roko bažnyčia
Gardamo koplyčia minima 1636 ir 1688 m. Kvėdarnos seniūno Paco rūpesčiu 1706 m. pastatyta bažnyčia. Ji buvo Žemaičių Naumiesčio parapijos filija. 1806 m. bažnyčioje nebuvo liturginių reikmenų, suolų. 1908–1910 m. veikė „Saulės“ draugijos pradžios mokykla. 1911 m. perstatytas bažnyčios bokštas. 1913 m. balandžio 25 d. bažnyčia sudegė. Pastatyta laikina koplyčia. 1922 m. pradėta vežti akmenis … [Skaityti toliau…]
Varputėnų Šv. Antano Paduviečio bažnyčia
Varputėnų bažnyčią apie 1787 m. pastatė Matas Jelenskis. Ji buvo Kelmės, vėliau Šaukėnų parapijos filija.
Jašiūnų Šv. Onos bažnyčia
Jašiūnų altarijai 1515 m. paskirta žemės su 4 valstiečiais. Nuo XVI a. antrosios pusės priklausė evangelikams reformatams. Katalikų bažnyčią 1640 m. apiplėšė Jonušo Radvilos vadovaujami kariai. Ją XVIII a. pradžioje sudegino Švedijos kariuomenė. 1744 m. bažnyčia neminima. 1767 m. minima Rūdninkų filija. Vėliau bažnyčia sunyko. 1830 m. įrengta koplyčia. Jašiūnuose 1864 m. gyveno Jašiūnų dvaro … [Skaityti toliau…]
Sutkų Švč. Mergelės Marijos, Belaisvių Vaduotojos, bažnyčia
Nuo 1825 m. Sutkuose buvo koplyčia. Joje vykdavo šv. Roko atlaidai. 1834–1835 m. prie koplyčios pristatyta zakristija. Įrengta bažnytėlė. 1918 m. įkurta parapija. 1919 m. įsisteigė pavasarininkų kuopa. Klebono Stasio Raubos rūpesčiu 1920 m. pastatyti klebonijos trobesiai. 1939 m. rugsėjo 10 d. pašventinti statomos mūrinės bažnyčios pamatai (išliko sienų dalys).
Paluobių Šv. Angelų Sargų bažnyčia
Griškabūdžio klebonas 1795 m. Paluobiuose pastatė koplyčią ir į ją retkarčiais atvažiuodavo pamaldų laikyti. Iki 1856 m. pastatyta laikina bažnyčia ir į Paluobius perkeltas Žemosios Panemunes parapijos centras. Bažnyčia netrukus sugriuvo. 1908 m. pastatyti klebonijos trobesiai, pradėta rūpintis steigti parapiją, įsigyta liturginių reikmenų, rūbų, nupirkti vargonai. 1913 m. įsikūrė „Žiburio“ draugijos skyrius. Kunigo Vinco Vizgirdos … [Skaityti toliau…]
Imbrado Nukryžiuotojo Jėzaus bažnyčia
Bažnyčią 1786–1787 m. pastatė Pranciškus Molis. Jono ir Pranciškaus Prūsokų lėšomis ji 1891 m. atnaujinta, pristatyta zakristija. Tarpukariu bažnyčia suremontuota ir perdirbta. Iki 1920 m. pamaldos (be lotynų) laikytos tik lenkų, nuo 1940 m. – tik lietuvių kalba. Ilgametis parapijos klebonas Vytautas Antanas Samsonas (1912–1961), į Imbradą paskirtas prieš Antrąjį pasaulinį karą, kėlė parapijiečių religinį … [Skaityti toliau…]
Vilniaus Švč. M. Marijos, Taikos Karalienės bažnyčia
Vilniaus Švč. Mergelės Marijos, Taikos Karalienės bažnyčia stovi Vilniaus rytuose, Naujojoje Vilnioje. Mišios vyksta lietuvių ir lenkų kalbomis.
Žilinų Šv. Antano Paduviečio bažnyčia
1812 m. pastatyta Žilinų dvaro koplyčia. 1862 m. atnaujinta. 1908 m. įkurtas Lietuvių katalikų blaivybės draugijos skyrius. 1924 m. įkurta parapija, paskirtas klebonas Kazimieras Meškėnas. 1927 m. pastatyta dabartinė medinė bažnyčia. Galutinai įrengta ir dekoruota klebonų Česlovo Krivaičio ir P. Barčinsko po Antrojo pasaulinio karo. Petras Liutkus (g. 1904 m.), Žilinuose klebonavęs 1934–1944 m., Kirdeikiuose … [Skaityti toliau…]