✞ Maldos.lt

Pirmoji katedra pastatyta XIII a. viduryje. Ji buvo pereinamojo iš romaninio į gotiką stiliaus, kvadratinio plano. Grindys išklotos keramikinėmis glazūruotomis plytelėmis. Po Mindaugo mirties (1263 m.) katedra galėjo būti paversta pagonių šventykla. 1387 m. Jogailos rūpesčiu buvusios pagonių šventyklos vietoje pastatyta nauja bažnyčia su 5 koplyčiomis. Ją 1388 m. konsekravo Gnezno arkivyskupas Bodzantas. Prie katedros … [Skaityti toliau…]

Mitkaičių kapinėse 1829 m. pastatyta koplyčia (rėmė vietos dvarininkai). Jurgis Daukantas 1892 m. koplyčiai dovanojo 60 dešimtinių žemės. Po Antrojo pasaulinio karo koplyčia tapo bažnyčia.

Eigirdžiai 1612–1803 m. priklausė Telšių klebonui. Iki 1752 m. pastatyta bažnyčia. Eigirdžių filialisto kunigo Antano Grabausko rūpesčiu 1795 m. pastatyta dabartinė medinė bažnyčia. Kunigas Jurgis Marcinkevičius 1817 m. jai dovanojo valaką ir 15 margų žemės. 1911 m. įkurta parapija.

Pakuonio bažnyčia pastatyta apie 1792 m. Tais metais vyskupas Ignotas Jokūbas Masalskis sudarė komisiją Pakuonio parapijai kurti. Jai atiteko Darsūniškio parapijos kaimai, esantys Nemuno kairiajame krante. 1819 m. minima parapinė mokykla. Bažnyčiai susenus klebonas Kazimieras Jasiulevičius-Jasulaitis su parapijiečiais 1883 m. pastatė dabartinę mūrinę bažnyčią. Ją 1886 m. konsekravo pavyskupis Juozapas Olekas. Pakuonio vikaras Juozapas Šmulkštys … [Skaityti toliau…]

Žlibinuose, kurie XVIII a. vadinti Ryvėnais, Mykolas Šiukšta 1773 m. pastatė bažnyčią ir jai dovanojo 1 valaką žemės. Begriūvanti bažnyčia suremontuota 1845 m. 1863–1889 m. į Žlibinus caro valdžia neleido skirti kunigo. 1896 m. Kauno gubernatorius teigė, kad bažnyčia nereikalinga ir siūlė neleisti remontuoti. Kai nebereikėjo leidimo, 1897 m. pastatyta dabartinė bažnyčia (Piotro Serbinovičiaus projektas). … [Skaityti toliau…]

Bažnyčią norėta įrengti prieš Pirmąjį pasaulinį karą. Į Skrebotiškį 1918 m. atsiųstas kunigas Adomas Kačkus. Senas mūrinis grūdų sandėlis pertvarkytas į bažnyčią. Juozapas Žagrakalys jai 1922 m. dovanojo 15 ha žemės Kildiškių kaime. 1925 m. ši žemė pakeista į kitą, esančią netoli šventoriaus. Šventorius 1924–1925 m. apmūrytas. Jame 1935 m. pastatyta medinė varpinė. 1938 m. … [Skaityti toliau…]

Pirmoji bažnyčia minima 1585 metais. Antrąją bažnyčią 1611 m. pastatė Dimitrijus Kurbskis. Jai skyrė 7 valakus žemės su baudžiauninkais. 1611 m. įsteigta parapinė mokykla. 1643 m. pastatyta klebonija, mokykla. 1736 m. inventoriuje minima nauja bažnyčia. Per 1794 m. sukilimą pagrobta daug bažnyčios brangenybių. 1796 m. klebonijai priklausė 3 valakai žemės prie Krinčino ir Šniukštų kaimas … [Skaityti toliau…]

Tirkšlių seniūnas Feliksas Važinskis 1776–1788 m. Pievėnuose pastatė medinę bažnyčią. Jai laikinai iš seniūnijos valdų paskirtas valakas žemės. Iki 1921 m. bažnyčia buvo Tirkšlių parapijos filija. Prie bažnyčios veikė pradžios mokykla, kurioje 1853 m. mokėsi 14 vaikų.

Kauno Kristaus prisikėlimo bažnyčia (Prisikėlimo bažnyčia) – didžiausia monumentalios architektūros bazilikinė bažnyčia Baltijos šalyse. Iškilmingai pašventinta 2004 m. gruodžio 26 d.

Pirmąją bažnyčią Nemuno apatinėje terasoje 1634 m. pastatė vaivada M. Pacas. 1634 m. įsteigta parapinė mokykla. Naugarduko vaivada Mikalojus Sapiega 1635 m. bažnyčiai dovanojo Stačiūnų kaimą, klebonui skyrė 200 auksinų metinę pašalpą, įpareigojo jį išlaikyti mokytoją ir rūpintis giedojimu. XVII a. pabaigoje bažnyčia perstatyta. Ji 1806 m. buvo sena ir supuvusi, 1821 m. nugriauta, pastatyta … [Skaityti toliau…]