Mažųjų Dirvėnų valsčiaus 1635 m. inventoriuje minima Laižuvos bažnyčia. 1661 m. pastatyta nauja, įkurta parapija. Ona Pacaitė-Važinskienė bažnyčiai dovanojo 71 valaką žemės su žmonėmis. 1773 m. pastatyta nauja bažnyčia. Laižuvos parapijai Kazimieras Klimavičius 1767 m. išleido lietuvišką katekizmą. Apie 1876 m. klebonu paskirtas Antanas Vienažindys (1841–1892; palaidotas Laižuvos kapinėse) su vargonininku Juozapu Ramanausku (1856–1933) ir … [Skaityti toliau…]
Pirmoji bažnyčia pastatyta iki 1635 m. Inventoriuje nurodyta 1642 m. veikianti medinė bažnyčia ir statoma mūrinė. Ji 1674–1677 m. dar nebuvo pastatyta. Karališkasis rotmistras Kazimieras Zaviša su žmona Kristina Mlečkaite XVII a. pabaigoje įrengė altariją. Bažnyčioje pamaldas XVIII a. laikydavo Kėdainių misijos jėzuitai. XVIII a. veikė parapinė mokykla. Bažnyčios inventoriuje 1807 m. minimi 7 registrų … [Skaityti toliau…]
Bažnyčią apie 1535 m. pastatė Karalienė Bona. Gargždų seniūnais tapus Radviloms, kurie buvo reformacijos šalininkai, bažnyčia buvo uždaryta ir neprižiūrima sunyko. Apie 1590 m. karalienė Ona Jogailaitė Batorienė rėmė katalikų bažnyčios atstatymą ir 1648 m. pastatyta nauja bažnyčia senosios vietoje, o 1671 m. pašventinta. Nuo 1613 m. Gargždų bažnyčia tapo parapijinė. Iki tol ji buvo … [Skaityti toliau…]
Karklėnų dvarininkas Ignas Šiukšta 1767 m. pastatė bažnyčią. Ji buvo Pašilės parapijos filija. 1779 m. bažnyčia atnaujinta. Jai 1841 m. priklausė valakas ir 3 margai žemės. 1871 m. pastatyta dabartinė medinė bažnyčia. 1923 m. įkurta parapija.
Vilūnuose 1810 m. Tadas Orvidas pastatė akmenų mūro unitų bažnyčią. 1822 m. valdžia uždraudė Vilūnuose gyventi unitų dvasininkui, nes netoliese, Kruonyje, buvo stačiatikių cerkvė. 1839 m. panaikinus bažnytinę uniją, bažnyčia perduota stačiatikių dvasininkijai, kuri čia įrengė cerkvę. Tik 1922 m. bažnyčia atiduota katalikams. 1923 m. įkurta parapija. Pirmojo klebono Juozapo Pužyckio rūpesčiu cerkvė pertvarkyta į … [Skaityti toliau…]
Pūškų Švč. Mergelės Marijos, Gailestingumo Motinos, bažnyčia stovi Pūškų kaime, Prūto ežero pietvakariniame krante, Baltarusijos pasienyje. Tradicinio gyvenamojo namo formos. Pamaldos laikomos lietuviškai ir lenkų kalba. 1845 m. pastatyta mūrinė laidojimo koplyčia. 1936 m. pristatytas medinis priestatas. 1938 m. įkurta parapija. Kunigo Česlovo Taraškevičiaus rūpesčiu 1970 m. bažnyčia restauruota.
Pirmoji dvaro koplyčia Kupreliškio kapinėse pastatyta 1787 m. Raudondvario savininkė Elžbieta Kušeliauskienė 1861 m. pastatė bažnyčią. Ji turėjo 3 registrų vargonus, 2 varpus. Kunigo J. Ramono rūpesčiu 1898 m. bažnyčia išplėsta: pristatyta presbiterija ir 2 zakristijos, padidinta klebonija. Bažnyčia turėjo 3,5 ha žemės, 1904 m. Jurgis Tunaitis jai dovanojo 15 ha. 1928 m. ir 1945 … [Skaityti toliau…]
Viešintų bažnyčiai 1787 m. dovanoti 6 valakai žemės. 1794 m. pastačius kleboniją įsteigta parapija. Nors 1796 m. vizitacijoje teigiama, kad bažnyčia statyta 1790 m., tačiau, matyt, buvo suremontuota tik sena koplyčia. 1818 m. Kupiškio dekanas uždarė apgriuvusią bažnyčią. 1820 m. pastatyta nauja medinė bažnyčia, 1872 m. – klebonija (vietoj sudegusios). 1879 m. valdžia leido statyti … [Skaityti toliau…]
Tauragnų valsčius 1387 m. dovanotas Vilniaus vyskupui. 1498 m. minima bažnyčia. Klebonijai paskirtas Taurapilio palivarkas. Be jo, XVIII a. pabaigoje klebonijai dar priklausė Alžutėnų, Grašių, Padvariškių ir Žiezdrių kaimai. Ilgą laiką buvo 2 bažnyčios: miestelyje ir Taurapilyje (3,5 km į rytus nuo Tauragnų). 1796 m. minima 1735 m. vyskupo statyta Tauragnų bažnyčia ir 1728 m. … [Skaityti toliau…]
Mūrinę bažnyčią Lyduokiuose 1623 m. pastatė Henrikas Padlevskis. Prie jos įsteigta prieglauda. XVIII a. veikė parapinė mokykla. Po 1782 m. pristatytas priebažnytis. 1884 m. bažnyčia padidinta, pristatyti 2 bokštai. Ją 1887 m. konsekravo vyskupas Mečislovas Paliulionis. Per Antrąjį pasaulinį karą bažnyčia apgadinta. Po karo suremontuota.