Bažnyčia minima 1471 m. Jai 1474 m. Martynas Goštautas atidavė miestelyje pastatytą smuklę. Buvo Geranainių parapijos filija ir didesnių žemės valdų neturėjo. Apie XVI-XVII a. perstatymus duomenų neišliko. XVIII a. pabaigoje su pertraukomis veikė parapinė mokykla (minima 1777 m.). Po gaisro 1783 m. atstatyta medinė bažnyčia, 1861 m. atnaujinta. 1899–1903 m. apmūrytas šventorius. Priešais bažnyčią … [Skaityti toliau…]
1928 m. pastatyta dabartinė medinė bažnyčia. 1945 m. įkurta parapija.
Lietuvos didysis kunigaikštis Aleksandras Jogailaitis Riešės palivarką su bravoru 1500 m. atidavė Vilniaus kapitulai. Manoma, kad medinę koplyčią Riešėje XVI a. pradžioje pastatė kunigas Martynas iš Dušnikų. XVII a. pabaigoje koplyčią pastatė kapitula. Manoma, kad ji sunyko arba sudegė XVIII a. pradžioje (1744 m. neminima). Kazimieras Pliateris Kalno Riešės dvare 1776 m. pastatė koplyčią. Pamaldų … [Skaityti toliau…]
Bezdonių Švč. Mergelės Marijos, Aušros Vartų Gailestingumo Motinos, bažnyčia stovi Bezdonių miestelyje, 6 km į pietryčius nuo Nemenčinės. Pamaldos Aušros Vartų Gailestingumo Motinos bažnyčioje laikomos lietuvių ir lenkų kalbomis.
Daunorių ūkininkas Justinas Vitkauskas 1925 m. būsimiems maldos namams dovanojo 39,3 ha žemes. 1926 m. pastatyta koplyčia. 1933–1934 m. pastatyta dabartinė medinė bažnyčia iki Antrojo pasaulinio karo vadinta koplyčia. Statyba rūpinosi paskirtas filijos rektorius Titas Vinkšnelis (1904–1982), (1949–1956 m. tremtinys). Jis pastatė ir kleboniją.
Medininkuose 1417 m. pašventinta pradėta statyti katedra. Įkurta Medininkų (vėliau vadinama Žemaičių) vyskupija. Katedra 1418 m. sukilusių valstiečių sudeginta. 1421 m. atstatyta. 1464 m. pastatyta nauja katedra. 1469 m. įkurta parapinė mokykla. 1535 m. katedra ir daug dokumentų sudegė. 1555 m. pastatyta nauja medinė. 1614 m. atstatyta katedra 1680 m. sudegė. 1681–1691 m. pastatyta dabartinė … [Skaityti toliau…]
Nerimdaičių Šv. apaštalo Baltramiejaus bažnyčia stovi Nerimdaičių miestelyje, 7,5 km į pietryčius nuo Nevarėnų, Trimėsėdžio (Virvytės kairiojo intako) kairiajame krante. Turi klasicizmo bruožų.
Justinas Parapijanavičius 1771 m. pastatė medinę bažnyčią, 1791 m. – kleboniją; įsteigta parapija. Bažnyčiai jis dovanojo 39 margus žemės. 1890 m. pristatytas bokštelis, įrengti 9 registrų vargonai. 1854–1863 m. veikė parapinė mokykla. Panemunėlyje 1872–1908 m. klebonavo Jonas Katelė (1831–1908; palaidotas Panemunėlyje). Jis kaimuose steigė slaptas lietuviškas mokyklas, parūpindavo joms inventorių, mokomųjų priemonių, mokė, konsultavo daraktorius … [Skaityti toliau…]
Apie 1620 m. Martynas Giedraitis Panemunyje įsteigė reguliariųjų atgailos kanauninkų vienuolyną (uždarytas 1832 m.). Vienuoliai turėjo bažnyčią ar bent koplyčią. Nuo 1682 m. rašyti jungtuvių metrikai (tada buvo parapija). Mauricijus Giedraitis 1682 m. bažnyčią atstatė. 1760 m. pastatyta nauja medinė bažnyčia. 1767 m. pastatyta ir įrengta prieglauda. 1780 m. pastatyta medinė klebonija. Vienuolynui 1832 m. … [Skaityti toliau…]
1779 m. Šilų dvaro savininkas Franckevičius (Pronskevičius) pastatė medinę bažnytėlę. 1906–1909 m. klebonas Juozapas Stonis, remiamas parapijiečių, pastatė mūrinę bažnyčią. Darbus prižiūrėjo inžinierius Nikolajus Andrejevas. Senoji bažnyčia nugriauta, iš jos medžiagos pastatyta prieglauda. Dvarininkai Kulviečiai dovanojo bažnyčiai 10 dešimtinių žemės. Vėliau Hiliarijonas Dilkevičius – 11 ha Šilagalio kaime. Prieš Pirmąjį pasaulinį karą klebono J. Stonio … [Skaityti toliau…]