Vytautavos Šv. Antano Paduviečio bažnyčia

Būsimai bažnyčiai 1930 m. Donatas Malinauskas dovanojo Paulinavos ūkio žemę ir kitur esančius ūkinius pastatus. Vytauto Didžiojo metų proga būsimą parapiją nutarta pavadinti Vytautava. Kunigo Nikodemo Švogžlio-Milžino rūpesčiu 1939 m. iš atvežto kluono ir kitų ūkinių pastatų surenčiama bažnyčia, įkuriama parapija. 1940 m. nupirktas gyvenamasis namas ir pastatoma klebonija. Kunigas Juozapas Rakickas (1908–1946) 1945 m. … [Skaityti toliau…]

Kazokiškių Švč. Mergelės Marijos Nugalėtojos bažnyčia

Kazokiškių Švč. Mergelės Marijos Nugalėtojos bažnyčia stovi Kazokiškių kaime, 5 km į šiaure nuo Vievio. Vėlyvojo baroko ir ankstyvojo klasicizmo stiliaus. Yra vertingų sakralinio meno dailės paminklų, Marijos paveikslas garsėja stebuklais. Anksčiau už pagijimą tikintieji atsidėkodavo dovanodami sidabrines votas, bet 1743 m. jos pavogtos.

Skriaudžių Šv. Lauryno bažnyčia

Pilviškių seniūnas Mikalojus Chrapovickis 1759 m. pastatė koplyčią. Ji nuolatinio kunigo neturėjo. 1766 m. pradėtos rašyti metrikų knygos. 1778 m. įkurta parapija. 1802 m. pastatyta nauja medinė bažnyčia. Parapijai paskirti 3 valakai žemės. 1812 m. bažnyčia sudegė, pastatyta laikina. 1829–1834 m. pastatyta dabartinė bažnyčia. 1889 m. norėta padidinti, valdžia neleido. Kunigas M. Juodišius su parapijiečiais … [Skaityti toliau…]

Balninkų Šv. vyskupo Stanislovo bažnyčia

Balninkuose iki 1544 m. įsteigta parapija. Pasak jėzuito S. Rostovskio, 1585 m. lietuviškai skaitytos evangelijos ir sakyti pamokslai. Per XVII a. karus parapijos dokumentai sunaikinti. 1676 m. medinė bažnyčia ir klebonija buvo begriūvančios. Anykščių ir Balninkų seniūnas Juozapas Zybergas 1771 m. pastatė naują bažnyčią. Paskirtas nuolatinis kunigas Tomas Polujanas aptvarkė bažnyčią. Ji 1773 m. pašventinta. … [Skaityti toliau…]

Lazdijų Šv. Onos bažnyčia

Pirmoji bažnyčia pastatyta apie 1560 m. kapinėse. Jai 1570 m. skirti Ivaškevičių (vėliau Pudziškės) ir Šadžiūnų kaimai (14 valakų). 1570 m. minima parapinė mokykla. 1652 m. pastatyta nauja bažnyčia, po 1760 m. – kita. Jai 1774 m. pristatyti 2 bokštai. 1870 m. bažnyčia uždaryta (1874 m. nugriauta), pastatyta laikina. 1886 m. sudegė ir vėl pastatyta … [Skaityti toliau…]

Palėvenėlės Švč. Mergelės Marijos bažnyčia

1769 m. pastatyta medinė koplyčia. Jai sudegus, dvaro savininkas Kazimieras Moigis 1803 m. pastatė mūrinę bažnyčią. 1851 m. pradėtos rašyti metrikų knygos. 1864–1904 m. Palėvenėlėje kunigavo Domininkas Šafronas, 1917–1920 m. – teologijos ir filosofijos mokslų daktaras Simonas Šultė (abu palaidoti šventoriuje). 1910 m. bažnyčia suremontuota, primūryta zakristija. Per Pirmąjį pasaulinį karą apdaužyta. Po karo suremontuota, … [Skaityti toliau…]

Raguvėlės Šv. diakono Stepono bažnyčia

1784 m. minima Raguvėlės koplyčia. Į ją pamaldų laikyti atvykdavo vienuoliai bernardinai iš Troškūnų. Raguvėlės dvaro savininkas Jurgis Komaras 1796 m. pastatė dabartinę medinę bažnyčią. Mykolas Komaras 1902 m. jai skyrė 16 dešimtinių žemės, bet kunigo neišlaikė. 1924 m. įsteigta parapija. 1930 m. išdažytas bažnyčios vidus.

Vilkyčių Šv. Brunono bažnyčia

Vilkyčių Šv. Brunono Kverfurtiečio bažnyčia stovi Vilkyčiuose. Vilkyčiai (vok. Wilkieten) – gyvenvietė Šilutės rajone, prie kelio Klaipėda–Šilutė ir geležinkelio Klaipėda-Pagėgiai; vieškeliai į Švėkšną ir Lankupius. Šiaurės vakariniu pakraščiu teka Veiviržas (Minijos kair. intakas). Vilkyčiai Ribojasi su Pangirių, Kebelių, Sakūtėlių, Lankupių (Šilutės raj.), Daugmantų bei Šilininkų (abu Klaipėdos raj.) kaimais.

Tabariškių Šv. arkangelo Mykolo bažnyčia

Lietuvos raštininkas Mykolas Skarbek-Važinskas 1770 m. pastatė medinę bažnyčią ir įkurdino basuosius karmelitus. 1809 m. įkurta parapija. 1812 m. vienuolynas perstatytas, 1832 m. – caro valdžios uždarytas. 1870 m. bažnyčios sienojai buvo supuvę. Paprašius leidimo remontuoti, Vilniaus gubernatorius bažnyčią pasiūlė uždaryti. Caro vietininkas jos neuždarė, leido pakeisti supuvusius sienojus.

Dieveniškių Švč. Mergelės Marijos Rožančinės bažnyčia

Bažnyčia minima 1471 m. Jai 1474 m. Martynas Goštautas atidavė miestelyje pastatytą smuklę. Buvo Geranainių parapijos filija ir didesnių žemės valdų neturėjo. Apie XVI-XVII a. perstatymus duomenų neišliko. XVIII a. pabaigoje su pertraukomis veikė parapinė mokykla (minima 1777 m.). Po gaisro 1783 m. atstatyta medinė bažnyčia, 1861 m. atnaujinta. 1899–1903 m. apmūrytas šventorius. Priešais bažnyčią … [Skaityti toliau…]